Tarp darbo biržoje užsiregistravusiųjų visų profesijų absolventų didžiausią dalį - dešimtadalį - sudaro teisininkai.

Rugpjūčio 1 dienos duomenimis, tarp masiškiausiai darbo ieškančiųjų taip pat patenka ir šią vasarą mokslus baigę verslo vadybos bei administravimo, socialinio darbo, filologijos, edukologijos, statybos inžinerijos, viešojo administravimo, ekonomikos specialistai, rašo „Lietuvos žinios".

Studijas baigusiems teisės ir vadybos absolventams šįmet įsidarbinti sunkiausia. Tačiau daugiausia abiturientų aukštosiose mokyklose vėl rinkosi teisininkų ir vadybininkų specialybes. Šiemet universitetuose daugiausia studijų krepšelių pritraukė verslo vadyba bei administravimas, teisė ir ekonomika.

Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvydienė pastebėjo, kad jaunieji teisininkai - viena didžiausių bedarbių grupių Lietuvoje.

„Teisininkų parengiama per daug. Studentų lūkesčiai - vieni, o absolventus pasitinkanti tikrovė visai kitokia", - sakė I.Montvydienė.

Jos vertinimu, aukštųjų mokyklų vadovai turėtų pasvarstyti, ar aklai priimdami studentus jų neapgauna. „Dabar jie užsiima savotišku verslu", - sakė advokatūros atstovė.

Šiemet vien liepą darbo biržoje užsiregistravo 5,8 tūkst. absolventų - trigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 1,7 tūkstančio. Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vyresniosios specialistės Astos Vinskaitės teigimu, šiuo metu darbą sunku susirasti ne vien teisininkams ar ekonomikos žinovams.

Socialinės politikos analitiko profesoriaus Romo Lazutkos žodžiais, jei valdžia duoda abiturientui didesnę pasirinkimo laisvę, turėtų suteikti ir daugiau informacijos apie tai, kas jo laukia.

„Kai jaunimas girdi, kokie yra pasakiški kokių nors „Leo LT" vadybininkų atlyginimai, tai ir orientuojasi į juos. Tačiau paprasto vadybininko ar teisininko atlyginimas nėra toks didelis", - sakė R.Lazutka.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina „iš viršaus" reguliuoti jaunų žmonių pasirinkimo.
„Valstybė nustato įvairių krypčių studijų krepšelių skaičių, tačiau negali aukštosioms mokykloms nurodyti, kiek studentų jos gali priimti į mokamas vietas. Taigi technologinių mokslų nepopuliarumas - ir aukštųjų mokyklų, ir verslo, ir viso krašto problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai", - teigė švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė.

Anot jos, ne tokias populiarias, bet paklausias specialybes patraukliau turėtų pristatyti pačios aukštosios mokyklos.

„Universitetai patys galėtų atlikti apklausas apie savo absolventų įsidarbinimą ir jas viešinti", - ministerijos poziciją komentavo A.Skaržinskaitė.