A. Izgorodinas: euro zonos ekonominė būklė vis labiau stabilizuojasi

Banko ekspertai prognozuoja, kad po stagnacijos 2023 m. šiemet Lietuvos ekonomika pereis į augimo fazę. Lietuvos BVP pernai susitraukus 0,3 proc., „Citadele“ banko ekonomistai šiemet Lietuvai numato 2 proc. BVP prieaugį. Tokį augimą šiemet labiausiai lems palankesnė situacija išorės rinkose, gerėjantys euro zonos pramonės lūkesčiai ir palankesnė vidaus vartojimo Lietuvoje dinamika.

Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonominė būklė vis labiau stabilizuojasi.

„Vienas iš itin palankių aspektų Lietuvai yra prasidėjęs atsargų mažėjimo ciklas euro zonos pramonėje. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 m. sausį atsargų lygis euro zonos pramonėje pasiekė mažiausią lygį per 10 mėnesių. Tai reiškia, kad jau netrukus euro zonos pramonė turės didinti gamybą iki pardavimų lygio, o Lietuvos eksportuotojai gali sulaukti naujų užsakymų“, – pranešime nurodė A. Izgorodinas.

Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje.

 

Kad euro zonoje prasideda naujas ekonomikos augimo ciklas indikuoja ir gerėjantys pramonės lūkesčiai. Anot ekonomisto, panašu, kad po palūkanų kėlimo piko vasarą galėsime matyti tvaresnį euro zonos šalių ekonomikos atsigavimą.

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad jau dabar matomi pirmi požymiai, kad Lietuvos eksportuotojai sulaukia naujų užsakymų iš euro zonos pramonės įmonių.

„Lietuvos pramonėje atsargų lygis jau sumažėjo iki ilgalaikio vidurkio ir yra neigiamas antrą mėnesį iš eilės. Iš Europos Komisijos apklaustų Lietuvos gamintojų, įmonių, kuriose atsargų lygis yra per mažas, jų yra daugiau nei gamintojų, kurių atsargų lygis yra per didelis. Vadinasi, Lietuvos pramonė, kuri ir yra Lietuvos eksporto lyderė, jau išnaudojo sandėliuose buvusias atsargas ir turės po truputį didinti gamybos apimtis – o tam reikės ir papildomo finansavimo“, – teigė D. Burdaitis.

Pernai Europos ir JAV centriniams bankams pasiekus palūkanų kėlimo piką ir nurimus infliacijai, rinkos dalyviai artimiausiu metu tikisi sulaukti palūkanų mažinimo. Mažėsiančios palūkanos teigiamai veikia vartotojų lūkesčius ir lems palankesnę vidaus vartojimo šalyje dinamiką bei perkamosios galios augimą.

Anot A. Izgorodino, 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija šiemet sieks 1,7 proc.

„Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje. Kita vertus, nekeičiame vidutinio darbo užmokesčio prognozės: tiek 2023 m. rudens, tiek ir 2024 m. vasario mėnesio prognozėse Lietuvai numatome apie 7 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – sakė jis.

Vis dėlto, ekonomistas prognozuoja, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio augimas privačiame ir viešajame sektoriuje skirsis: viešajame sektoriuje algos augs sparčiau nei privačiame. Didelės įtakos spartesniam atlyginimų viešajame sektoriuje augimui turės nuo sausio mėnesio dešimtadaliu padidėjusi minimali alga.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai.

 

Šiuo metu rinka tikisi, kad iki 2024 m. pabaigos Europos Centrinis Bankas palūkanas sumažins 4–5 kartus. Tuo metu naujausios prognozės rodo, kad 3 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,4 proc., spalį – 3 proc., o gruodį – 2,8 procento. 6 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,32 proc., spalį – 3,03 proc., gruodį – 2,85 proc.

„Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai. Sumažėjusi infliacija ir stabilizavusios kainos, neaugantis nedarbo lygis, kilsiantys atlyginimai sudarys žymiai geresnes būsto įperkamumo galimybes gyventojams. Todėl šiemet neabejotinai matysime augančią paskolų paklausą, tačiau jos greitis priklausys nuo „Euribor“ mažėjimo spartos ir pramonės atsigavimo greičio“, – įžvelgė D. Burdaitis.

Pagrindinę riziką Lietuvos makroekonomikai gali kelti Kinijos ekonomikos problemos.

Pasak A. Izgorodino, Kinija yra ketvirta didžiausia Vokietijos eksporto partnerė, o rizika Lietuvos ekonomikai kyla per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją.

Kinija vis labiau klimpsta į defliaciją – dėl kainų kritimo vartotojai vėlina pirkinių įsigijimą, tikėdamiesi, kad kainos mažės ir toliau. Be to, Kinijos finansų indeksų kritimas indikuoja apie augantį investuotojų nerimą dėl Kinijos ekonomikos perspektyvų, bet Kinijos valdžia nesiima didesnio ekonomikos skatinimo.

Kitas svarbus veiksnys – atsparesnė, nei tikimasi, infliacija JAV ir griežtesnė JAV centrinio banko (FED) pinigų politika kaip atsparesnės infliacijos pasekmė.

„Rinka tikisi, kad FED šiemet mažins palūkanas maždaug 4 kartus, bet stipri JAV ekonomika ir darbo užmokesčio augimo paspartėjimo rizika gali šias prognozes kardinaliai perrašyti. Tokiu atveju FED toliau laikytųsi griežtos pinigų politikos. Tai Lietuvos ekonomikai galėtų pakenkti per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją – JAV yra didžiausia Vokietijos eksporto rinka“, – sakė A. Izgorodinas.