Įtrauktieji į pensijų kaupimą dar turi penkis mėnesius

Laiku apsispręsti

„Sodra“ pabrėžia: labai svarbu, kad visi įtrauktieji sprendimą dėl kaupimo priimtų iki birželio 30-osios.

Į kaupimą antrojoje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.

„Sodros“ duomenimis, prieš metus tokiu pat metu jos žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų – dvigubai daugiau nei dabar. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti, nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje ir pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Prognozuojama, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, išėję į pensiją, vidutiniškai gyvens dar bent 20 metų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba primena, kad, pradėjus kaupti antrojoje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą. „Sodra“ perspėja, kad jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Įtraukimas, bet ne priverstinis

„Sodra“ tikina, kad įtraukimas į antrąją pakopą vyksta automatiniu būdu – žmogus įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d., tačiau tik tuo atveju, jei iki birželio 30-osios asmuo neatsisako dalyvauti kaupime.

„Naujai įtrauktiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį”, – rašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo pranešime.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad, jei 2020 m. asmuo atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjo sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

„Sodros“ pensija nemažės

Vienas iš nuogąstavimų, kuriuos dažnai girdi šios įstaigos atstovai, – esą, mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“. Ši tvirtina, kad antrosios pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. „Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“, – skelbia socialinio draudimo fondas.

Anot jo, dalyvavimas antrosios pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui: „Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc.  vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.“

Valstybės paskata – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje – gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis, skaičiuoja „Sodra“.

Išmokos gali didėti

Gyventojai antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. „Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos“, – aiškina „Sodra“.

Pasak jos, gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Dar viena nereta gyventojų nuostata, su kuria susiduria „Sodra“, – esą pensijų išmokos niekada nedidės. Tačiau pensijų išmokų fondas gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų išmokų dydį.

Pensijų išmokų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų išmokas, tačiau „Sodra“ pabrėžia, kad neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų išmokų. Kita vertus, teigiami investavimo rezultatai gali padidinti šias išmokas.

Turtą gautų paveldėtojai

Kartais viešosiose diskusijose vyrauja nuotaika, kad galbūt neverta visą gyvenimą mokėti antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokų, nes juk ne visi sulauks pensijos arba, prasidėjus pensiniam amžiui, gyvens vos kelerius metus. Tačiau „Sodra“ sako, kad žmogui, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai.

Be to, Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir vejasi Vakarų Europos visuomenių gyvenimo trukmę, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, išėję į pensiją, gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų išmokų, kurias moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui. Tačiau, jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.

Tarp norų ir galimybių

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad, laikui bėgant, dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės ir periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį.

T. Medaiskis atkreipia dėmesį į pastaruoju metu daug priekaištų sulaukusį automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmą.

„Iš esmės kaupimas antrojoje pakopoje yra tarsi papildoma kvaziprivaloma prievolė papildomai pasirūpinti savo pajamomis senatvėje, kad jas užtikrintų ne tik būsimos dirbančiosios kartos atlyginimai, bet ir kapitalas. Šią prievolę vykdyti įstatymas leidžia netgi pernelyg liberaliai: galima jos atsisakyti, o jos vykdymas skatinamas valstybės įmoka į kaupiančiojo sąskaitą. Pakartotinis automatinis įtraukimas, vieną kartą atsisakius, galbūt ir galėtų būti pakeistas asmeniui siunčiamu priminimu, kad dalyvauti verta, argumentuojant tokio dalyvavimo naudą“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat teigia, kad būtų galima svarstyti, ar nevertėtų dabartinę antrąją pakopą transformuoti į profesinių pensijų sistemą, vietoj valstybės priemokos kaupimo dalyviui įvedant darbdavio įmoką, atitinkamai sumažinus darbdavio apmokestinimą.

„Valstybės priemoka kaupiančiajam nėra visiškai neginčytinas dalykas ir turėtų būti tik laikina priemonė, skirta artėjančios demografinės disproporcijos tarp darbingo ir pensinio amžiaus žmonių skaičiaus neigiamiems padariniams pensijų adekvatumui įveikti. Taip automatinis įtraukimas natūraliai virstų sutarties su darbdaviu dalimi“, – svarsto T. Medaiskis.