- Jevgenijus Bardauskas, Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažinti karinį biudžetą, didinti mokesčius dirbantiesiems, įvedant progresinius mokesčius nuo visų pajamų – tai socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas, kaip Lietuvoje padidinti pensijas. Tiesa, jis, kaip ir B. Vėsaitės džiaugsmas, kad Algirdas Paleckis sugrįžta į politiką, sukėlė tik kandžius komentarus internete, partijos bičiulių pritarimo nesigirdėjo, o dėl A. Paleckio socialdemokratai net ir atsiribojo, esą čia ne partijos, o tik B. Vėsaitės džiaugsmas. Bet grįžkime prie pensijų. Bene vargingiausių ES pensijų Lietuvoje neišgelbės tai, kad nuo metų pradžios jos padidėjo vidutiniškai 8 eurais, todėl indeksuoti pensijas ragina prezidentė, o premjeras tikina, kad indeksavimas leistų pensijoms didėti iki 6–7 procentų, tačiau įstatymas Seime ir prie jo bus sugrįžta tik pavasario sesijoje, t. y. ne anksčiau nei kovą. Tuo metu finansų analitikai pritaria pensijų indeksavimo mechanizmui, taip pat įspėja, jog tai nesukurs pensininkams gerovės. Tam yra keletas priežasčių.
Senjorai jau mina teismų slenksčius dėl mažų pensijų. Pensininkė Ona Rimkienė prašo jai priteisti didesnę pensiją, nes iš valstybės paskirtos ji negali oriai gyventi. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, tačiau kažin ar paskutinis. Lietuva pagal pensijų dydį atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo artimiausių kaimynių – Estijos bei Latvijos. Praėjusių metų duomenimis vidutinė pensija Estijoje buvo 371, Latvijoje 288, o Lietuvoje – 247 eurai. Premjeras aiškina, kad tokį atsilikimą lėmė ne nenoras didinti pensijas, bet per 2008-ųjų ekonominę krizę konservatorių vyriausybės vykdyta „naktinė“ mokesčių reforma, per kurią išmokos pensininkams buvo apkarpytos. Algirdas Butkevičius įsitikinęs – kitais metais ši situacija pasikeis, jei Seimas priims socialinį modelį, kuriame numatytas pensijų indeksavimas. Jis įtvirtintų automatišką pensijų augimą augant šalies ekonomikai. Senjorų pajamos didėtų augant darbo užmokesčio fondui.
„Įvertinus, kad pastaruoju metu darbo užmokesčio fondas augo vidutiniškai 5,5 proc., tai, manau, kad artimiausiu metu galima prognozuoti, kad trejiems metams į priekį jis bus tikrai ne mažesnis kaip 5,5 proc., bet gali būti didesnis. Pensijos galėtų didėti nuo 6 iki 7 procentų“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„VDU priklausydavo nuo ekonominės situacijos ir augdavo tada, kada būdavo realios prielaidos augti, o senatvės pensija būdavo didinama dažniausiai antroje kadencijos pusėje, nes artėdavo rinkimai, reikėdavo pasirodyti prieš rinkėjus. Tai, žinoma, kad tai nėra joks ekonominis metodas reguliuoti pensijų dydį ir dažnai lemia tam tikrus iškraipymus. Tai šiuo požiūriu aš manau, kad VDU ir pensijų augimas ateityje bus logiškas, pagrįstas ekonominėmis realijomis“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
O ekonominės realijos bent iki 2018-ųjų yra palankios. Finansų ministerijos prognozėmis, darbo užmokesčio fondas kasmet augs 6–6,8 procentais. Ekonomistai sutinka – pensijų indeksavimas naudinga ir reikalinga priemonė, tačiau esą tikrai nereikia turėti iliuzijų, kad ji išspręs valstybės finansines problemas, pensininkams sukurs gerovę, padidins jų perkamąją galią. Teigiama, kad pensijų indeksavimas tik sukurs skaidrumą ir užtikrins, kad valstybė nepasiners į gilesnes skolas, norėdama įtikti rinkėjams.
„Nenoriu būti blogas pranašas, bet yra labai mažai vilties, kad Lietuvoje pensininkų padėtis ateityje gerės. Vis tik tam, kad didėtų pensininkų pajamos, turi didėti socialinio draudimo įmokos didėjant arba VDU, arba užimtumui. Tai VDU Lietuvoje didės maždaug 5–6 proc. per metus, bet užimtumas Lietuvoje jau netrukus pradės mažėti ne dėl blogos ekonominės padėties, bet dėl to, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius sparčiai traukiasi ir ateityje jis trauksis dar labiau“, – mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...