Sausį vangumas į darbo rinką, kitaip nei ankstesniais metais, neatklydo, kaip tikina personalo specialistai. Įmonės jau dabar dairosi specialistų, o užklausas siunčia ir užsienio darbdaviai.

Ieško ir užsienio įmonės

Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkritį Lietuvoje užregistruota 8 proc. daugiau darbo vietų nei tą patį mėnesį prieš metus (21,3 tūkst.). Personalo paieškos ir atrankos įmonės "Indigroup" vadovas Karolis Blaževičius sakė kaip tik šiuo metu besiruošiantis susitikimams su darbdaviais ir konsultacijoms dėl pozicijų, todėl patikino, kad ir sausis turėtų būti aktyvus. Naujus metus ieškodamos naujų darbuotojų pradeda ir užsienio įmonės. Ir jos ieško ne pigių darbuotojų dirbti Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje, o siūlo, pavyzdžiui, darbo vietas svetur kvalifikuotiems inžinieriams, kurių atlyginimas perkopia 10 tūkst. litų.

"Ko gero, toks aktyvus sausis yra pirmasis. Praėjusiais metais situacija atrodė kur kas sudėtingesnė, bet prasčiausi darbo pasiūlymų požiūriu buvo 2010-ieji, – priminė jis. – Dabar patvirtintuose įmonių biudžetuose numatoma plėtra, kuriai įgyvendinti reikia ir naujų darbuotojų, dažniausiai geresnių nei buvę anksčiau. Pasikeitė ir darbdavių lūkesčiai: 2010–2011 m. jie ieškojo tiesiog naujų specialistų, o šiandien žvalgosi geresnių, kad nauju specialistu pakeistų jau "užsisėdėjusį" darbuotoją ar bent rastų jam asistentą."

Įdarbina jaunus

Jis sakė, kad didesnį darbuotojų poreikį lemia naujos eksporto rinkos ir įmonių įgyvendinami projektai. Neretai verslo plėtra būna susijusi su interneto produktais arba tradicinio verslo perkėlimu į elektroninę erdvę. Dėl naujų kanalų pirmenybę gauna ir darbuotojai, turintys naują, šviežią požiūrį: darbdaviai pasirodo esą drąsesni ir tokioms pozicijoms užimti samdo jaunesnius specialistus, į kurių rankas tokios rimtos veiklos anksčiau nepatikėdavo. Negana to, jų ketinimai įdarbinti yra rimti. Net ir smulkiausios įmonės neapsiriboja potencialių darbuotojų tyrimu, bet išsirenka ir įdarbina.

"Turime daug projektų, ir jiems įgyvendinti reikia naujų žmonių, kurie pakeistų kiek senstelėjusį kolektyvą. Svarbu tai, kad specialistai pagaliau iš tikrųjų samdomi, nes pasiūlymų bei užklausų netrūko ir pernai, tačiau įmonės įvertindavo biudžetus ir naujų darbuotojų priėmimą atidėdavo, tad kalbos nutildavo. Dabar kolektyvą didina net 5 ar 6 darbuotojų įmonės, jos tapo drąsesnės ir lankstesnės, jos griežtai nenubrėžia atlyginimo, kurį gali pasiūlyti, dydžio", – komentavo personalo atrankos specialistas.

Iš tiesų ir 2013-ųjų sausį darbo vietų buvo beveik 28 proc. daugiau nei pirmą 2012 m. mėnesį. Lietuvos darbo biržos duomenimis, prieš metus darbdaviai registravo 18,1 tūkst. laisvų darbo vietų.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė netgi sakė, kad metų pabaigoje nei ieškančių, nei siūlančių darbą nesumažėja. Priešingai, esą pasitaiko, kad užimti darbo vietas parankiau būtent metams besibaigiant.

"Žmonės metų pabaigoje užbaigia darbus, pažiūri, jog yra neišnaudotų galimybių, nėra akivaizdaus svyravimo, kad staiga daugėja ar kinta. Tai susiję su bendra ūkio raida", – teigė J.Baublienė.

Auga ir atlyginimas

Anot K.Blaževičiaus, siūlomi atlyginimai auga, nors to ir nematyti darbo skelbimuose. Darbdaviai esą pasiruošę taikytis prie potencialaus darbuotojo lūkesčių. Be to, ir toliau išlieka darbdavių varžytuvės dėl patrauklesnių sąlygų geriems darbuotojams. Anokia naujiena, kad informacinių technologijų specialistams įmonės stengiasi pasiūlyti ne tik konkurencingą atlyginimą bei patogią darbo vietą: pamažu kuriamas individualus požiūris į darbo vietą užtikrinant laisvą darbo grafiką, nemokamus pietus ir panašius priedus, kad tik geriausias kandidatas prisidėtų prie įmonės veiklos bei geresnių rezultatų.

"Atsirado lankstumas, kad darbuotojas per darbo pokalbį lengvai gali paklausti, kada gaus didesnį atlyginimą, kokių priedų gali tikėtis. Žinoma, labiausiai tai jaučia informacinių technologijų sektorius, nes jei čia nepakelsi atlyginimo, būsi silpnas arba neišliksi rinkoje", – sakė jis.

K.Blaževičius sakė galintis įvardyti ir daugiau pozicijų, kurias užimti norintys specialistai gali išdrįsti diktuoti savo sąlygas. Pavyzdžiui, darbuotojų kaita dažna gali būti komercijos skyriuose, todėl komercijos vadybininkai neretai perviliojami vieno darbdavio iš kito.

"Tokiu atveju reikia žinoti, kokį atlyginimą jis gauna vienoje įmonėje, taip ir vyksta rotacija", – paaiškino jis.

Negana to, įsidrąsinę darbdaviai pasiryžta rizikuoti ir priimti darbuotojų, turinčių kitokios darbo patirties, bei juos apmokyti. Esą vėlgi pasitaiko pavyzdžių, kai pirmenybė teikiama motyvacijai, o ne patirčiai.

"Nors šie atvejai – vienetiniai, anksčiau jų nebuvo išvis, o dabar pasitaiko, kad darbdaviai rizikuoja dėl jaunesnių specialistų", – patvirtino jis.

Personalo atrankos specialistas svarstė, kad buvusią ramybę, kai sausio, vasario, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais darbo pasiūlymų sumažėdavo, o specialistai dairėsi ir vargiai ką rasdavo, sujaukė geresnė situacija ir optimistiškesnės ekonominės prognozės. Anot jo, buvo laiko klausimas, kada įmonės pristigs naujų darbuotojų, nes jei sunkmetį išgyveno, vadinasi, buvo konkurencingos, taigi, kada nors privalėjo pradėti augti.

Pasiūla paklausos dar neviršijo

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per metus darbdaviai registravo rekordinį skaičių laisvų darbo vietų – daugiau kaip 240 tūkst. (penktadaliu daugiau negu 2012-aisiais). Bedarbio statusas per praėjusius metus suteiktas 9,4 proc. mažiau asmenų negu 2012 m. (299,6 tūkst.).

Sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 203,5 tūkst. bedarbių. Tai yra 6,6 tūkst., arba 3,1 proc., mažiau negu užpraeitų metų pradžioje. Darbo biržoje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 11,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per praėjusius metus užimtumas suteiktas daugiau kaip 316 tūkst. asmenų, padėta įsidarbinti 197,4 tūkst.