Esu beveik šešiasdešimties. Dirbu, kada noriu ir kiek noriu ir joks storbambis, suprakaitavęs bosas mane nepavarinės, be visų kitų darbų nonstop, virti kavos ar tvarkyti jovalo kabinete. Panašaus amžiaus žmonės dažnai jau turi susikūrę savo gerbūvį, nedreba dėl darbo vietos ir gali sau leisti tam tikrą laiką nedirbti,, jei nori. Jiems jau nereikia vergauti bankams, lenkti nugarą už penkis, gaunant vieno etato atlyginimą, jų nepastumdysi, kaip jaunų, dėl to jie nėra pageidaujami lietuvių darbdavių, kurie jau senokai Lietuvoje atnaujino baudžiavą.
Manau, kad šiuo metu yra kaip tik priešingai: 50+ laikosi darbo vietos įsikibę, nes žino, kaip sunku bus rasti kitą. O jaunimui, jei kas nepatiko - apsisuks ir tiesiog išeis, neatidirbęs nei tų privalomų 2 savaičių. Nes žino, kad bet kur įsidarbins. O jūs taip kalbate todėl, kad tikriausiai savo darbo vietoje jau dirbate ilgą laiką ir neteko ieškotis darbo tokio amžiaus. Arba jūsų specialybė labai jau graibstoma ir reikalinga.
40 jau turi but savo srities specialistu, kurio iesko o ne pats ieskot darbo… jei per tiek laiko nesugebeta nieko pasiekt - tokiu zmoniu niekas ir nenori … nieko nuostabaus… keist poziuri/sriti ir paciam imtis veiklos tik…
Virš 40-ies žmonės irgi keičia darbus arba dėl kitokių priežasčių. Tai nereikia čia kalbėti, kad nieko nepasiekė, todėl ir nepriima. Tik pas mus nurašo virš 40+...
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)