I. Genytė-Pikčienė: iš naujos valdžios galime tikėtis daugiau racionalių sprendimų

„Neišvengiamai karštas klausimas, kurį reikia spręsti, yra biudžetas. Bet laiko yra tikrai labai nedaug ir sprendimai, kurie bus priimti dabar, gali apspręsti labai daug kintamųjų mūsų ateityje (...). Iš tiesų laukia labai rimtas darbas. Tai supranta ir laimėjusios partijos lyderė (Ingrida Šimonytė – ELTA): ji ne kartą minėjo, kad būtent DNR planas, matyt, bus keičiamas, ir tie sprendimai, kurie yra labai svarbūs Lietuvai ilguoju laikotarpiu, turės būti priimti per pakankamai trumpą laiką“, – Eltai teigė ji.

Naujai išrinktos partijos tikriausia nenorės užsitraukti nepalankų reputacinį šleifą priimdamos nepopuliarius sprendimus, tad kažkokių išlaidų augimo karpymo, matyt, nebus.

Visgi ekonomistė pabrėžė, jog vargu ar naujai išrinkti parlamentarai suskubs keisti biudžeto eilutes, be to, abejoja, kad bus karpomas išlaidų augimas.

„Kad iš principo keis kitas biudžeto eilutes – tikriausiai taip nebus, nepaisant to, kad biudžeto išlaidos išties yra labai dosnios. (...) Naujai išrinktos partijos tikriausia nenorės užsitraukti nepalankų reputacinį šleifą priimdamos nepopuliarius sprendimus, tad kažkokių išlaidų augimo karpymo, matyt, nebus“, – teigė ji.

I. Pikčienė teigė, kad iš konservatyvių ir liberalių jėgų koalicijos galima tikėtis daugiau racionalių sprendimų.

„Tikėtis galime daugiau racionalių, pamatuotų sprendimų, kurie nėra vien populiarumu grįsti pažadai. Net ir trumpuoju laikotarpiu šios partijos, matyt, orientuosis į ekonomikos raumenų auginimą, kad ekonomika būtų konkurencinga ir įgali aptarnauti šiuos per krizę prisiimtus didesnius įsipareigojimus. Taip pat, matyt, bus atsisakyta neefektyvių išlaidų ir išmokų „į orą“, kurias pastaruoju metu stebėjome“, – kalbėjo ekonomistė.

Ji taip pat pridūrė, kad nauja valdančioji dauguma, tikėtina, taikliau panaudos jau turimas lėšas bei imsis spręsti itin opius švietimo ir sveikatos reformų klausimus.

„Taip pat (nauja valdančioji dauguma – ELTA), tikėtina, taikliau naudos turimas lėšas (...). Be to, matyt, galime tikėtis, kad pagaliau bus pasiekti skausmingesnių reformų klausimai ir dėl švietimo, ir dėl sveikatos apsaugos. Nes jei kalbėtume apie švietimą, santykinai nuo BVP Lietuva švietimui finansuoti išleidžia visai nemažas sumas, jos viršija ir ES vidurkį (...)“, – Eltai teigė ekonomistė.

„Tad finansavimo šiam sektoriui, panašu, tikrai pakanka, tiesiog jis naudojamas neefektyviai, netaikliai, ir dėl to mūsų švietimo sektoriaus rezultatai yra itin prasti, ir prastėja. (...) Atėjus šiai valdžiai yra tikrai daug vilčių, kad šios reformos pajudės ir duos pamatą tinkamiems rezultatams“, – pridūrė I. Pikčienė.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.