Daugiabučių priežiūros ekspertai skambina pavojaus varpais – nuo šiandien turėję įsigalioti teisės aktai namus gali palikti be priežiūros. Ekspertų nuomone, nuostatus rengę Aplinkos ministerijos valdininkai nesiorientuoja realybėje.
Autorius – veteranas
Lietuvos vyriausybė dar 2014 m. informavo ministeriją, jog siekiant užtikrinti efektyvesnį daugiabučių namų administravimą ir techninę priežiūrą reikia parengti naujus teisės aktus, kurie patobulintų keletą svarbių aspektų. Pirmiausia kalbėta apie daugiabučių bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo pavyzdines taisykles. Paminėta daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, o drauge paliesti ir privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Šių metų rugpjūtį buvo paskelbta konkreti data – gruodžio 1-oji, nuo kada turi įsigalioti patobulinti minėtų sričių įstatymai.
Aplinkos ministerijos Statybos ir Būsto departamentas, vadovaujamas į septintą dešimtį įkopusios Elvyros Radavičienės, vienu svarbiausių projekto rengėjų pasirinko Vytautą Jonaitį. Netrukus 76-ąjį gimtadienį švęsiantis specialistas ėmėsi darbo. Ėmėsi ar ne, lieka tik spėlioti, nes jo patobulinimų nekantriai laukusiems daugiabučių gyventojams, bendrijoms ir būstus administruojančių įmonių atstovams teko apsišarvuoti kantrybe. O šie teisės aktai turėjo apibrėžti esminius jų darbo principus, nuo bendros tvarkos iki finansinių ir kitokių aspektų.
Valdininkai pateikti savo triūso rezultatų neskubėjo. Pagaliau lapkričio mėnesį, iki pataisų įsigaliojimo likus tik kiek daugiau nei savaitei, jie į dienos šviesą ėmė traukti savo sukurptus dokumentus. Juos išvydę specialistai teigė išsižioję iš nuostabos. Pasak jų, naujųjų pataisų projekte yra tokių punktų, kurie gali gerokai pakenkti daugumos gyventojų nekilnojamajam turtui.
Maža to, susipažinti su šūsniu naujovių, joms išanalizuoti ir savo pasiūlymams pateikti ministerija specialistams suteikė vos keleto darbo dienų terminą. Be to, į diskusijas nebuvo pakviesti nei gyventojai, nei jų teises ginantys atstovai.
Sunaikins daugiabučius?
Daugiabučių priežiūros ekspertus, analizavusius naujuosius nuostatus, bene labiausiai suglumino Aplinkos ministerijos tarnautojų užmojai beveik tris kartus sumažinti daugiabučio techninės priežiūros bazinius tarifus. Ministerija tikina tarifus nusistačiusi ekspertinio vertinimo būdu. Tačiau specialistams pasidomėjus, kokie konkrečiai ekspertiniai skaičiavimai buvo atlikti, kokiu būdu tai daryta, jokių kitų detalių nesugebėjo pateikti. Kaip ir neparodė skundų, kurių šūsnies esą sulaukia dėl konkrečių butų ūkių netinkamo darbo.
„Mūsų matytame pirminiame projekte pastebėjome net aritmetinių klaidų, įveltų skaičiuojant tarifą. Nemanau, kad tokios kokybės dokumentai gali būti patvirtinti. Juos būtina koreguoti, antraip galime sulaukti skaudžių padarinių“, – pabrėžė nuolat iš Aplinkos ministerijos padėkų ir apdovanojimų už puikiai prižiūrimus daugiabučius namus gaunančios įmonės „Druskininkų būtų ūkis“ vadovė bei asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ prezidentė Vladzė Prunskienė.
Patvirtinus naujus tarifus, kurie būtų 2–3 kartus mažesni nei dabar, daugiabučiai gali likti beveik nebeprižiūrimi. Specialistų teigimu, už tokią menką sumą nebebus galima užtikrinti kokybiškos namo techninės priežiūros.
„Neslėpsiu, iš pradžių nesupratome, ar čia tiesiog nekompetencija, ar kažkieno užsakymas, nes objektyvių priežasčių, dėl kurių tie skubūs pakeitimai būtų reikalingi, išvis nėra“, – gūžčiojo pečiais Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Linksniuota ir teisme
Kai kurie redakcijos kalbinti pašnekovai teigė, jog projekto autorius V.Jonaitis, kaip Statybos ir būsto departamento vadovė E.Radavičienė, prieš kelis dešimtmečius tiesiogiai prisidėjo prie būsto politikos, bendrijų įstatymų ir kitokių svarbių aktų kūrimo. Tie įstatymai yra gerokai pasenę, neatitinka nūdienos realijų, tad turėtų būti priimti nauji. Tačiau minėti valdininkai esą negali pripažinti savo klaidų, todėl nuolat pildo senuosius įstatymus, o taip nusiritama iki absurdo.
„Šie garbaus amžiaus tarnautojai nei patys domisi naujausiomis tendencijomis, nei leidžia tai daryti jaunesniems specialistams. Jie net praktinio supratimo apie eilinius daugiabučius neturi: V.Jonaitis gyvena prabangiame bute Vilniaus senamiestyje, o E.Radavičienė – nuosavame name“, – sakė prisistatyti nenorėjęs būsto priežiūros ekspertas.
Redakcijos kalbintas pats projekto autorius V.Jonaitis ilgai dėstė apie savo parengtų aktų pranašumus, tačiau negalėjo atsakyti, kaip jo eksperimentus turės išgyventi įmonės, jei teks masiškai atleisti darbuotojus.
„Žinoma, jiems dabar gali būti sunkiau, juk darbuotojus reikia kažkaip išlaikyti… Reikės suktis, dėti daugiau pastangų“, – abstrakčiai išvedžiojo valdininkas.
E.Radavičienės pavardė prieš keletą metų minėta ir skandalingame teismo procese. Tąsyk vienai bendrovių apskundus konkurso dėl daugiabučių atnaujinimo programos viešinimo rezultatus, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Teismui užkliuvo tai, jog bendrovės nugalėtojos pasiūlyme nurodyta ekspertė E.Radavičienė, būdama Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja, pati aktyviai dalyvavo rengiant viešojo pirkimo konkurso dokumentus.
Nepaisant keistų ir žalingų sprendimų bei praeities šleifų, tiek buvę, tiek dabartinis Aplinkos ministras užmerkia akis į pavaldinių veiksmus, kurie ateityje gali turėti itin neigiamos įtakos dešimtims tūkstančių gyventojų.
Naujausi komentarai