Ministerijos planai įaudrino ūkininkus: liks vieni kovoje su žvėrimis?

Aplinkos ministerija svarsto griežtinti žvėrių padarytos žalos pasėliams skaičiavimo tvarką – nuostoliai ūkininkams nebūtų atlyginami tais atvejais, kai jie patys nesiima prevencinių priemonių, tokių kaip elektriniai aptvarai, repelentai ar garso patrankos. Ūkininkai atkerta, kad ūkiai jau dabar investuoja į saugą, tačiau priemonės ne visada veiksmingos, o didžiausią įtaką daro kanopinių ir laukinių paukščių populiacijų gausėjimas bei medžioklės organizavimas.

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis sako, kad dalį pasėlių jau prarado, nors derliaus nuėmimas dar nesibaigė.

„Bandėme šiemet granules, bet jokio poveikio. Įsivaizduokite, kiek maišų reikia nupirkti, kad turėtume 10 ha. O dabar, sakykime, pupų pasėta 50 ha, žirnių irgi panašiai pasėta“, – teigė jis.

Ūkininkas pasakoja ir apie kasdienį budėjimą saugant nuo laukinių žąsų.

„Ryte saulė pradeda tekėti, turiu būt lauke. Saulė teka 4–5 val. Tai aš jau nemiegu. Vakare, kol nesutemsta, aš irgi jas turiu išvaryti. Tai kiek man lieka miegoti?“ – svarstė jis.

Pasak A. Povilaičio, aptverti didelius laukus – ne tik brangu, bet ir techniškai sudėtinga.

„O 100-us ha aptvert, taigi reikia ir prižiūrėti tą aptvarą. Jei jis elektrinis, tai reikia kažkur padaryti, kad srovė būtų, kad žolė neužkristų. Kad ir kompensuoja kažkiek, turėsi tą aptvarą kas kelios dienos apeit“, – tvirtino jis.

Kitas Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Zopelis akcentuoja, kad žalos vertinimas dažnai neatspindi tikrovės, nes žvėrys pasėlius lankosi nuolat.

„Ten imkime, derlių kuli už mėnesio, pusantro, rapsą vertini pavasarį... Tai tuos du mėnesius žvėrys kiekvieną dieną ateina“, – aiškino jis.

Jo teigimu, sprendimų alternatyvos ūkininkams šiandien skamba taip: „Arba mokėt už žalą, arba apsitvert miškus. O kito kelio nelabai yra. Mes neapsitversim laukų tikrai. Žvėrys tai valstybės.“

Panevėžio rajono savivaldybės duomenys rodo augančią žalą: pernai apskaičiuota žala už 66 ha žuvusių pasėlių, šiemet – jau už 166 ha, ir sezonas dar nesibaigė.

„Prieš keletą metų ryšium su šernų, kiaulių maru buvo išnykę, beveik neturėjom šernų žalos, šįmet ir pernai jau ta populiacija atsigauna ir ta žala žymiai didėja“, – sakė savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Ji primena ir kompensavimo tvarką: „Valstybės kompensuojama išmoka iš Aplinkos ministerijos lėšų tik tada, kai padaro žalą pasėliams ne medžiojami gyvūnai, t.y. stumbrai arba vilkai. O kitais atvejais atlygina medžioklės būrelių arba urėdijų atstovai.“

Medžiotojų atstovai ragina į situaciją žvelgti sistemiškai.

„Nei vienas žmogus valstybėje negali pasakyti, ar per daug, ar per mažai šiai dienai išmedžiojama, net ir mokslininkai to negalėtų konstatuoti, kadangi ir mokslinių tyrimų gyvūnijos klausimais nėra. Nėra jokios medžioklėtvarkos valstybėje. Šiai dienai patys medžiotojai laviruoja, kurie gyvūnai limituojami, kiek medžioti, kurie nelimituojami“, – teigė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Laimonas Daukša.

Anot jo, reikalingesnės aiškesnės valstybės gairės: „Mes tą labai suprantame, bet čia reikėtų labiau valstybės valdymo, rekomendacijų, kad nebūtų permedžiojama ir kad visuomenė mūsų po to nelinčiuotų ir nenuteistų, ir kad būtų subalansuota žala.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Aplinkos ministerija tikina galutinio sprendimo dar nepriėmusi.

„Šiuo metu dar vyksta darbas su metodikos pakeitimo projektu, sprendimai dar nepriimti, tačiau vertiname visus gautus pasiūlymus“, – sakė ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Sbignevas Glazko.

Žvėrių padaryta žala ūkiuose fiksuojama ir įkainojama nuo rudens iki derliaus nuėmimo, o diskusijos dėl atsakomybės ir prevencijos priemonių pasidalijimo tęsiasi.

Šiame straipsnyje:

Aplinkos ministerija