Atsiradimo priežastys

Yra įvairių priežasčių, dėl ko tokie būstai įrengiami: viena vertus, didmiesčiuose yra mažai vietos naujoms statyboms, tad jau esančių butų kainos – aukštos: ypač tai būdinga tokiems megapoliams kaip Paryžius, Londonas, Maskva, Niujorkas, Honkongas ar Tokijas.

Nekilnojamojo turto kainos ten – įspūdingos, dėl to centrinėje miesto dalyje norintys gyventi žmonės paprasčiausiai neišgali įsigyti net vidutinio dydžio būsto, tad renkasi labai mažą ir, žinoma, pigų.

Kitas motyvas – šie butai yra paklausūs tarp jaunų žmonių, kurie arba nori gyventi atskirai nuo tėvų, tačiau negali sau leisti kažko didelio, arba atvažiuoja studijuoti į miestą, tad tenka ieškoti, kur apsistoti.

Mažas kompaktiškas butas – puikus pasirinkimas, juolab, kaip sako nekilnojamojo turto ekspertai, net 17–18 kv. m pakanka gyvenamajai erdvei įrengti.

Pagaliau yra žmonių, kurie turi butus ne viename, o keliuose miestuose. Tad jiems neaktualu laikyti skirtingose vietose didelius butus.

Populiarėja Lietuvoje

Lietuvoje anksčiau galiojo praktika, kad butas turi būti ne mažesnis nei 24 kv. m; tačiau dabar šios nuostatos nebėra, nors tebėra apibrėžta, kokio dydžio turi būti kambarys, vonia ar virtuvė, kad patalpa būtų įvardyta gyvenamąja vieta.

Kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad lietuviai vis dažniau žvalgosi į mažuosius butus. Ir nors tokių būstų paklausa dar nėra labai didelė – Lietuvoje tradiciškai dominuoja maždaug 40–50 kv. m butai – ji pamažu didėja.

Daugiausia mikroskopinių butų yra Kinijos mieste Honkonge: kai kurie butai Honkonge yra tokie maži, kad į juos sunkiai tilptų vidutinio dydžio automobilis. Jie primena ne įprastą butą, o kalėjimo kamerą, kur šalia yra lova ir tualetas.

Skaičiuojama, kad didžioji dalis šio Kinijos megapolio gyventojų gyvena net keturis kartus mažesnėje erdvėje nei daugelis australų ir amerikiečių.

Europoje mažieji butai – populiarūs, tačiau net ir jie nėra tokie maži kaip Honkonge.

Pranašumai ir trūkumai

Teigiamais mikroskopinio buto aspektais galima įvardyti santykinai mažą jo kainą: pavyzdžiui, Lietuvoje tokių būtų kainos svyruoja nuo 23 iki 30 tūkst. eurų. Tai panaši suma pinigų, kokios reikėtų įsigyti neblogą naują automobilį.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mažesnes komunalines išlaidas, ypač žiemos sezono metu. Apšildyti tokį butelį kainuotų kur kas mažiau nei didelį.

Galima dar pridurti ir tai, kad tokie būstai paprastai yra įrengiami netoli svarbių infrastruktūros objektų mieste – prekybos centrų, universitetų, pramogų vietų ir kt.

Vis dėlto yra ir neigiamų aspektų: pavyzdžiui, šeimos pagausėjimo atveju tokiame bute tikrai pristigs vietos. Tad, vienaip ar kitaip, toks butas – laikina investicija, o vėliau, ko gero, jį gali tekti nuomoti arba parduoti.

Antra, kuo daugiau žmonių ketina įsigyti panašaus pobūdžio būstus, tuo labiau jie brangsta. Kartais jų įsigyti tiesiog neapsimoka. Štai, Londono centre mažųjų butų kainos netgi perkopė standartinių užmiesčio namų.

Pagaliau daugiau gali kainuoti ir įrengti tokį butą, mat reikės įvairių nestandartinių sprendimų.

Auksinis butas Londone

Londono centre esantis butas neabejotinai gali būti laikomas vienu mažiausių ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir pasaulyje: patalpos ilgis – 10 pėdų (3 m), o plotis – 8 pėdos (2,4 m). Taigi galima ištiesus rankas pasiekti abi šio buto sienas. Tiesa, kiek stebina to buto kaina – ji siekia 90 tūkst. svarų (106,4 tūkst. eurų). Ko gero, tiek tas butas kainuoja dėl to, kad pro jo langus matyti žymusis Londono "Harrods" prekybos centras, nes daugiau jame nieko įspūdingo nėra, tik lova, kompaktiška virtuvė ir dušas.