„Įdomu bus stebėti, (...) kaip savivalda reaguotų arba kaip nustatytų tą mažiausią pagrindinę būsto vertę. Jeigu kalbame, tarkime, apie įvardintus 80 tūkst. eurų, didelėje dalyje savivaldybių turbūt apie didesnę NT mokesčio prasmę arba visuotinumą kalbėti nereikėtų. Sakyčiau, čia yra moneta arba lazda su dviem galais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Šimkus.

Anksčiau G. Šimkus yra sakęs, jog Lietuvos bankas palaiko siūlymus, jog NT apmokestinimas būtų labiau visuotinis, išlaikant progresyvius, bet ne pernelyg aukštus tarifus.

Pasak jo, ar mokestį iš tikrųjų mokės daugiau žmonių, priklausys nuo galutinio jo modelio, kuris bus svarstomas.

„Kalbame apie didesnį nekilnojamo turto mokesčio visuotinumą. Tai aš manau, kad tai yra judesys teisinga kryptimi. Aišku, labai priklausys nuo galutinio paties dizaino, nes dabar jau įvyko toks pokytis, kad tą pagrindinio būsto minimalią vertę nustatys savivalda“, – kalbėjo G. Šimkus.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį sakė, kad Finansų ministerija rengia dar vieną naują NT mokesčio modelį – savivaldybės galės pačios nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertės ribą, vadinamąsias grindis, bei apmokestinamas ribas, nuo kurių būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

BNS rašė, kad iki šiol Finansų ministerija buvo pasiūliusi du skirtingus NT apmokestinimo modelius, bet nė vienas jų netiko socialdemokratų koalicijos partneriams.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.