Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.

„Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln. eurų, tikimės padvigubinti. Tikimės, kad 0,5 mlrd. eurų bus nukreipta į žaliuosius projektus“, – teigė G. Skaistė antradienį Finansų ministerijos organizuotoje diskusijoje „Žalieji finansai Lietuvoje: ar tapsime regiono lyderiais?“

Tikimės, kad 0,5 mlrd. eurų bus nukreipta į žaliuosius projektus.

„Kad jie (verslas – BNS) supratų, kad kurdami žalią produktą gaus geresnes sąlygas ir prieigą prie finansų“, – pridūrė finansų ministrė. 

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žalumo samprata kol kas prieinama didelėms įmonėms.

„Didesnės įmonės, ypač tos, kurios listinguojamos, turi ir ekspertų, ir resursų suprasti, kas yra tas žalumas, ir jos sertifikuojasi, kitaip sakant, galima suprasti, kai didelė įmonė, kiek ji yra žalia, pakankamai patikimai. Tuo tarpu kita kalba dėl mažų ir vidutinių įmonių, kurioms sunkiau susivokti naujame reguliavime, joms reikės pagalbos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius įspėjo, kad greitai „sužaliuoti“ sunkiausia stambiam chemijos sektoriui.

„Yra labai sudėtinga transformuotis į žaliąją ekonomiką stambiam, dirbančiam chemijos pramonėje verslui, kurio indėlis į BVP yra nemažas. Užtrunka laiko. Čia vien žalios elektros iš vėjo ir iš saulės gali neužtekti. Stambiai pramonei labai svarbus jūrinis ir antžeminis vėjas“, – tvirtino V. Janulevičius.