- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija parengė loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka.
Nuo lapkričio 1 d. pradeda galioti dar 2017 m. priimta pataisa, kad visi lošimo automatai ir lošimo stalai turi būti sujungti į vieningą Automatų kontrolės informacinę sistemą (LAKIS), kuri leis tvarkyti duomenis apie įplaukas ir išmokėtas išmokas bei užtikrins kontrolę, sukurdamas galimybes susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis.
Įstatymo projektu nuo 2022 m. liepos 1 d. siekiama, atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tuo pačiu bus užtikrinamas tinkamas Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų įgyvendinimas.
„Matome tam tikrą netolygumą azartinių lošimų sektoriuje ir naujos realybės neatitinkančią situaciją – nepaisant apyvartų, azartinius lošimus organizuojantis verslas moka fiksuoto dydžio mokestį, o ne procentinę dalį nuo gautų pajamų. Norime nustatyti aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą, kuri būtų teisingesnė: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Norime nustatyti aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą, kuri būtų teisingesnė: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, organizuojant lošimus A kategorijos automatais, B kategorijos automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą – 260 eurų per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą – 130 eurų per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2 300 eurų per mėnesį.
Tačiau, anot ministrės, fiksuoto dydžio mokestis už lošimo įrenginį kvestionuotinas, nes jis nesusijęs su uždirbamomis pajamomis – apyvartoms mažėjant procentais išreikšta mokesčio dalis didėja, o esant ekonomikos pakilimui ir apyvartoms didėjant – procentais išreikšta mokesčio dalis sumažėja.
Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR): organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, taikomas 18 procentų mokesčio tarifas nuo GGR, o organizuojant nuotolinius lošimus, taikomas 13 procentų mokesčio tarifas nuo GGR.
Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama konvertuoti dabar mokamą fiksuotą mokestį į procentinį dydį – lošimų stalams, A kategorijos ir B kategorijos lošimo automatams siūloma nustatyti mokestį, kuris sudarytų 18 procentų nuo GGR. Taip pat, siekiant paprastesnio mokesčio administravimo, perskaičiavus suapvalinti ir suvienodinti mokesčio tarifai visų rūšių antžeminiams lošimams.
Šiuo metu Finansų ministerija taip pat rengia papildomus azartinių lošimų sektoriaus teisinio reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, įtvirtinant galimybę atsiskaityti banko kortele lošimų organizavimo vietoje, mažinti korupcijos pasireiškimo galimybes sektoriuje, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, taip pat lengvinti administracinę naštą verslui, atsisakant reikalavimo, susijusio su lošimo įrenginių ženklinimu.
Taip pat, atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas ir inovacijas, Finansų ministerija rengia projektą, siūlantį azartiniams lošimams priskirti nuotolinius žaidimus, kuriuose galimi piniginę vertę turintys laimėjimai, reglamentuojant reikalavimus naujiems lažybų objektams, tokiems kaip elektroninis sportas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...