Briuselyje siūloma atimti dalį ES paramos iš šalių, turinčių didelį biudžeto deficitą, ir taikyti sankcijas prasiskolinusioms valstybėms. Tokios priemonės Lietuvą pastūmėtų bankroto link.

Tramdys išlaidautojus

ES institucijos karštligiškai ieško sprendimų, kaip priversti Bendrijos nares laikytis finansinės drausmės. Antradienį posėdžiavę ES finansų ministrai pritarė pasiūlymui nustatyti naujas sankcijas, kurios leistų bloko partneriams imtis priemonių dėl per didelio šalių biudžeto deficito. Sprendimas mažinti ES paramą esą privers Lietuvą ir kitas nares riboti išlaidas, nes kitaip joms bus mažinama ES parama.

"Briuselyje ES finansų ministrai pasirašė memorandumą, pagal kurį kiekviena šalis biudžeto projektus turės pateikti prieš šešis mėnesius iki tvirtinimo ir suderinti su ES, pagrįsti skaičius. Jei deficitas viršys 3 proc., šalies lauks perspėjimas, kad priėmus tokį biudžetą bus mažinama ES parama. Jei biudžeto deficitas gerokai viršys 3 proc., bus uždegama raudona šviesa, tai reikš, kad šalis turi atsižvelgti į ES rekomendacijas arba ES paramos negaus. Tai galios visoms ES narėms, – naujieną perdavė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. – Ko tuo siekiama? Iki šiol valstybės vykdė savo politiką ir nebuvo kontrolės, ir tai atvedė prie tokių skaudžių krizės padarinių, kokius turime dabar."

Svarstys bausmes

K.Glavecko manymu, nacionalinių biudžetų kontrolė gali būti pradėta taikyti jau kitų metų biudžetui. Esą krizę suvaldyti ir sprendimus būtina priimti dabar, o ne po metų, kai tai gali kainuoti kur kas daugiau. Tik turint omenyje, kad visos ES biudžeto rodikliai neatitinka Mastrichto kriterijų, gali būti, kad geltona šviesa biudžeto projektui bus įjungiama, jei biudžeto deficitas sieks 4,5 proc., o raudona – 5,5 proc.

Pirmosiose darbo grupės, kurią suformavo visų 27 valstybių narių vadovai, išvadose taip pat iš esmės pritarta pasiūlymui, kad nacionaliniai biudžeto projektai, prieš patvirtinami parlamente, turėtų būti parodyti Europos partneriams.

Europos Komisija netrukus turės pateikti konkrečius pasiūlymus dėl sankcijų. Idėjų sąraše yra ir balso teisių galiojimo sustabdymas, ir Briuselio skiriamo finansavimo įšaldymas, ir nurodymas konkrečioms šalims suformuoti biudžeto perteklių.

Vėsina aistras

Darbo grupės ir ES ekonomikos ir finansų ministrų (Ecofinas) susitikimuose dalyvavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė apie paskelbtas naujienas kalba švelnesniu tonu.

"Komiteto pirmininkas, matyt, labai kūrybiškai ir žvelgdamas į ateitį interpretavo tai, kas kol kas yra diskusijos, o ne konkretūs sprendimai", – dienraščiui sakė darbo grupėje dalyvavusi I.Šimonytė.

Pirmadienį vakare, prieš Ecofino posėdį, vyko darbo grupės (angl. – task force), kuriai vadovauja ES prezidentas Hermanas van Rompuy ir kuri sudaryta iš ES šalių vyriausybių atstovų, susitikimas. Ši darbo grupė nėra Ecofinas, kur jau priimami sprendimai. Šios darbo grupės pirmininkas pateiks diskusijų ataskaitą ir pasiūlymus Ecofino vadovui birželio 17 d. Tik jei bus nuspręsta, kad pasiūlymai tinkami ir einama teisinga kryptimi, EK imsis konkrečių sprendimų. Tačiau ieškoma sprendimų, kurie nereikalautų didelių teisės aktų pakeitimų ar naujų priėmimo.

Anot ministrės, jau esamuose ES dokumentuose ir Bendrijos ir jos narių sutartyse yra numatyta daugelis finansų kontrolės mechanizmų, sankcijos dėl jų nesilaikymo, tačiau iki šiol jie nebuvo griežtai taikomi, ir tai nulėmė į dabartinę situaciją.

Ministrės teigimu, šalys narės ir dabar siunčia biudžeto ataskaitas Europos Komisijai, tačiau duomenys teikiami, kai biudžetas jau būna priimtas ir EK nebeturi priemonių jam daryti įtaką. Darbo grupės diskusijoje suformuluotas siūlymas, kad nacionalinės vyriausybės biudžeto skaičius, pagrindinius rodiklius EK teiktų iš anksto, o ne po to, kai pateiktas ir patvirtintas biudžetas. Taip EK galėtų lemti nacionalinių vyriausybių sprendimus dėl biudžeto.

Nepakeliamos sankcijos

Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet biudžeto deficitas sudarys 8,1 proc. BVP.

Planuojama, kad 2011-aisiais biudžeto deficitas turėtų būti sumažintas iki 6 proc., o 2012-aisiais – iki 3 proc. Norint pasiekti šių tikslų, iki 2012 m. biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą reikia sumažinti maždaug 4,5 mlrd. litų.

Finansų ministrė I.Šimonytė yra sakiusi, kad dalį biudžeto deficitui mažinti reikalingų pajamų galima gauti ir mažinant šešėlinės ekonomikos dalį, tačiau to taip pat nepakaktų, kad būtų pasiektas pageidaujamas biudžeto deficito lygis. Todėl dabar Vyriausybė, paakinta Tarptautinio valiutos fondo, planuoja didinti mokesčius ir įvesti naujų.

Prognozuojama, į Lietuvos nacionalinį biudžetą su ES dotacijomis 2011 m. įplauks apie 23,1 mlrd. litų. Įplaukos iš mokesčių ir kitos pajamos sieks apie 15,5 mlrd. litų. Iš ES į Lietuvos biudžetą turėtų įplaukti apie 7,6 mlrd. litų.

Taigi jeigu ES patvirtins minėtas sankcijas, Lietuva, turėdama 6 proc. biudžeto deficitą, gali netekti visos ES paramos – tai sudaro apie trečdalį kitąmet planuojamų biudžeto pajamų. Jeigu toks scenarijus įvyktų, mūsų šalis taptų nemoki.

2010 m. planuojama gauti 7,9 mlrd. litų paramos, o į ES biudžetą sumokėti planuojama kiek daugiau nei 1 mlrd. litų. 2010 m. valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13,4 mlrd. litų, arba 1,019 mlrd. litų mažiau nei 2009 m.

Pastaraisiais metais ES parama, skiriama Lietuvai, nuolat didėjo. 2004 m. į Lietuvos biudžetą gauta 1,4 mlrd. litų ES finansinės paramos, 2005 m. – per 2 mlrd. litų, 2006 m. – 2,2 mlrd. litų, 2007 ir 2008 m. – po 3,5 mlrd. litų.

ES 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu Lietuvai iš ES biudžeto iš viso planuojama skirti 36,8 mlrd. litų (2004 m. kainomis).