- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai.
Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.
Be to, pasak ekspertų, kyla grėsmė ir Lietuvoje populiarioms mažosioms bendrijoms (MB), kurias siūloma papildomai apmokestinti – tokiu atveju ši veiklos forma taptų nebepatraukli.
Ekonomistams klausimų kelia ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas 20 proc. – jie pasigenda informacijos, iš kokių šaltinių bus padengti šimtų milijonų eurų biudžeto netekimai.
Vis dėlto dalis analitikų mano, jog mokesčių reforma yra teisingas žingsnis, tačiau šiose srityje visada bus nepatenkintų.
Individualios veiklos mokesčiuose – dar daugiau painiavos
Mokesčių ekspertė Asta Dagilė sako, jog naujausios „mažytės“ mokesčių nuolaidos individualiai veiklai įnešė dar daugiau painiavos.
„Ministerija kalba apie tai, kad kažką girdime, iš visų komentarų, kuriuos ji gavo, tai tokios labai mažytės nuolaidos ir dar daugiau painiavos. Po vakar dienos pristatymo ir naujų pateiktų skaičiavimų tiesiog supranti, kad labai sudėtinga, ypač apie savarankiškai dirbančius, individualios veiklos apmokestinimą. Dar sudėtingiau suprasti, suskaičiuoti žmonėms, o tai kelia dar didesnį nerimą žmogui, kuris nori dirbti sau“, – BNS antradienį sakė A. Dagilė.
Jos teigimu, formulės, pagal kurias apskaičiuojama individualios veiklos pajamų suma bei jai taikomi mokesčių tarifai, yra pernelyg sudėtingos gyventojams.
„Įstatymas rašo pajamų mokestį 20 procentų, bet aktyvūs tampa 3 procentai, po to atsiranda mistinis mokesčių kreditas. Žmonėms jis sunkiai suprantamas, tos formulės dar labiau apsunkina procesą. Čia kaip Rytų turguje – čia prideda, čia atima, o galiausiai lieki nieko nesupratęs. O kai dar prisideda pereinamas laikotarpis, tai reiškia, kad kasmet kažkas keičiasi“, – kalbėjo A. Dagilė.
Dar sudėtingiau suprasti, suskaičiuoti žmonėms, o tai kelia dar didesnį nerimą žmogui, kuris nori dirbti sau.
„Jeigu jie siekia aiškumo, skaidrumo ir lengvatų mažinimo, tai šioje vietoje jie savo išsikeltą tikslą yra pametę“, – teigė A. Dagilė.
Pasak SEB banko analitiko Tado Povilausko, Finansų ministerijos siūlymas iki 3 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą savarankiškai dirbantiems yra nedidelis ir esmės nekeičiantis pokytis.
„Jie yra palankesni individualiai dirbantiems (...) Turbūt atsižvelgta į tą sukeltą nepasitenkinimą, tai buvo toks balanso ieškojimas. Bet šioje vietoje esmės labai nekeičia tie sumažinti procentai“, – sakė T. Povilauskas.
Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, pirmadienį pristatytos mokesčių korekcijos nėra reikšmingos, o individualios veiklos apmokestinimas vis tiek auga.
Jis mano, kad neturėtų būti siekiama jos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių, kadangi tai skirtingos veiklos rūšys su skirtingomis rizikomis. Anot jo, individualiai dirbančiųjų rizika patirti nuostolių yra kur kas didesnė nei dirbančio pagal darbo santykius.
„Antras dalykas, individualioje veikloje yra asmeninė atsakomybė, žmogus, kuris vykdo tokią veiklą, jei pridirbs blogų dalykų, jis atsako visu savo turtu, skirtingai nuo darbo santykių, tokios atsakomybės tikra nėra, dėl to ir mokesčiai turėtų būti labai skirtingi“, – sakė M. Dubnikovas.
Darbo ir savarankiškos veiklos pajamų suvienodinimas – ydingas
Mokesčių ekspertė A. Dagilė taip pat mano, kad vienas pagrindinių reformos principų – suvienodinti savarankiškai ir pagal darbo sutartis dirbančių gyventojų pajamų apmokestinimą – yra neteisingas ir ydingas, nes žmonės veiklos formas renkasi žinodami rizikas ir jas prisiimdami.
„Tas noras viską suvienodinti labai keistai atrodo. Tikslas, mano akimis, yra neteisingas ir ydingas, nes savarankiškai dirbantys žmonės prisiima riziką, daug daugiau atsakomybės nei žmogus, dirbantis už atlyginimą tą pačią funkciją. Savarankiškai dirbantis šalia turi daug su prekės ar paslaugos pardavimu nesusijusių darbų, bet turi mokėti mokesčius už tą patį. Tai yra neteisinga. (...) Nelieka žmonėms pasirinkimo prisiimant riziką turėti galbūt mažesnes garantijas – žmonės supranta, ko jie negauna – tų socialinių garantijų, bet gal jie jas gauna kitur“, – BNS aiškino A. Dagilė.
Jos teigimu, pasauliui globalėjant darbo santykiai tampa pernelyg įpareigojantys, todėl vis daugiau žmonių renkasi laisvesnes veiklos formas. Tačiau siūloma reforma sudaro įspūdį, kad valdžiai tai nepatinka: „Ši reforma rodo tai, kad tas žmonių pasirinkimas nepatinka, norisi juos suvaryti į tą Darbo kodekso reglamentą“.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kaip vieną pagrindinių argumentų suvienodinti pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbančiųjų pajamų apmokestinimą įvardija tai, kad savarankiškai dirbantys žmonės, be kitų valstybės paslaugų, taip pat gauna bazinę pensiją, nors moka mažesnius mokesčius nei dirbantys pagal darbo sutartis.
Ji pabrėžia, kad išaugus „Sodros“ įmokoms didės ir sau dirbančių žmonių pensijos, jiems bus garantuojama nedarbo išmoka, kitos socialinės paslaugos.
Didinant NPD pasigendama biudžeto pajamų šaltinių
Finansų ministerijai siūlant nuo kitų metų NPD didinti 20 proc. bei 2028 metais žadant jį sulyginti su minimalia mėnesio alga (MMA), analitikas T. Povilauskas sako pasigendantis informacijos, iš kokių šaltinių bus padengti šimtų milijonų eurų biudžeto netekimai.
„Tai yra brangus sprendimas ir kur yra alternatyvūs pajamų šaltiniai tam, kad būtų gaunamos alternatyvios pajamos, kurios padengtų tuos nuostolius, dėl to, kad dėl didesnio NPD bus surenkama mažiau GPM“, – BNS antradienį teigė T. Povilauskas.
Nelieka žmonėms pasirinkimo prisiimant riziką turėti galbūt mažesnes garantijas – žmonės supranta, ko jie negauna – tų socialinių garantijų, bet gal jie jas gauna kitur.
Ekonomistas pastebi, jog priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus biudžeto pajamų gali būti surenkama dar mažiau.
„Galbūt bus mažinamas „gyvulių ūkis“, bus didinamos investicijos, verslumas ir panašiai – logikos yra. Tačiau žiūrint paprastai, susidaro vaizdas, kad po šitų pokyčių biudžeto surinkimas bus dar mažesnis“, – teigė T. Povilauskas.
„Pirminis tikslas, ką aš gerai pamenu, prieš beveik trejus metus, kai startavo Vyriausybė, buvo ketinimas didinti perskirstymą per biudžetą ir didinti valstybės sektoriaus finansavimą“, – pridūrė ekonomistas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sutinka, jog kitais metais planuojamas NPD ir MMA didinimas valstybės biudžetui yra brangus sprendimas, todėl siūlomais mokesčių pakeitimais siekiama didinti jo pajamas.
„Toks sprendimas tikrai yra labai brangus valstybės biudžetui, todėl natūralu, kad šalia tokių sprendimų, kurie mažina valstybės biudžeto pajamas, visgi, turi būti ir tie sprendimai, kurie tas valstybės biudžeto pajamas didina“ – LRT laidai „Svarbi valanda“ sakė G. Skaistė.
Anot jos, šis sprendimas valstybės biudžetui kainuotų daugiau nei 200 mln. eurų, o per trejus metus – apie 573 mln. eurų.
T. Povilauskas sako, jog spartesnis NPD didinimas ir jo artinimas prie MMA neturėtų būti siejamas su mokesčių reforma.
„Čia yra toks ilgalaikis trendas, ilgalaikės tendencijos, kurių nesinorėtų vadinti nei reforma, nei pokyčiais. Turbūt yra bendras sutarimas, kad tas artėjimas turi būti, ir čia vėlgi, kaip suprantu, tai labai norėta priklijuoti prie šitos mokesčių sistemos peržiūros sprendimų“, – kalbėjo ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų9
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...