Ekspertai: Lietuvai rusiškų dujų atsisakyti bus lengviau nei Europai

BNS kalbinti energetikos ekspertai taip pat tikina, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dujų poreikį. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį dar kartą pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi diskutuoti apie bet kokias sankcijas Rusijai, įskaitant ir energetines. Tačiau ES narės iki šiol dėl to nesutarė, šis klausimas yra itin jautrus Vokietijai, ypač priklausomai nuo rusiškų dujų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Šolcas) dar pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, nes tai keltų pavojų Europos energetiniam saugumui.

Vis dėlto Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų, o iki 2030 metų paversti Bendriją visiškai nepriklausomą nuo jų, taip pat rusiškos naftos ir anglies.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius antradienį BNS, jog naujausią EK tikslą numatoma pasiekti dujas įsigyjant iš alternatyvių rinkų, taip pat kuo sparčiau pereinant nuo iškastinio kuro prie alternatyvių energijos šaltinių. Anot jo, silpniausia vieta čia yra infrastruktūra – galimybė priimti SGD krovinius. 

V. Sinkevičiaus teigimu, laivais galima būtų importuoti SGD iš JAV ar Kataro, o dujotiekiais – iš Azerbaidžano, Alžyro ir Norvegijos. Tačiau, jo teigimu, taip būtų galima gauti tik pusę ES reikalingo dujų kiekio.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) praėjusią savaitę paskelbė planą, kuris per metus galėtų trečdaliu sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų – pernai jos sudarė 45 proc. viso ES dujų importo, arba per 155 mlrd. kubinių metrų.

Kadangi Europa daug metų priklausė ir auginosi savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tai staiga to atsisakyti būtų sudėtinga.

Greitai nutraukti dujų importą iš Rusijos Europai būtų sudėtinga

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“) vadovavęs Dalius Misiūnas teigia, kad Europai staiga atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų būtų sudėtinga.

„Visiškai pakeisti rusiškas dujas per trumpą laiką kitais alternatyviais dujų šaltiniais tikrai būtų labai sunku ir praktiškai neįmanoma“, – BNS sakė D. Misiūnas.

„Kadangi Europa daug metų priklausė ir auginosi savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tai staiga to atsisakyti būtų sudėtinga. Čia su nafta yra lengviau negu su dujomis šiuo klausimu“, – teigė jis.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Europa galėtų rasti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Tačiau, anot jo, esminis klausimas yra, per kiek laiko tai įvyktų, iš kur ir kiek būtų gabenama dujų bei kokia būtų tokio pokyčio kaina.

„Dujų ištekliai pačioje Europoje – Norvegijoje, prie Jungtinės Karalystės – yra jau mažėjantys. Ten (nėra – BNS) pakankamų kiekių, kurie kompensuotų rusiškų dujų atsisakymą (...) Iki keturiasdešimt procentų dujų reikėtų Europai gauti iš kitų šaltinių“, – BNS sakė A. Sekmokas.

„Dabar iš Norvegijos galbūt 15-17 procentų tiekiama Europos dujų, o iš Rusijos – keturiasdešimt. Tai Norvegija gali 1-3 procentais padidinti tiekimą“, – teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. 

Vienas pagrindinių pasirinkimų Europai – didinti SGD importą per terminalus, o pagrindinės tiekėjos galėtų būti JAV ir Kataras. Tačiau šiuo atveju, pasak ekspertų, tektų konkuruoti su Azijos rinkomis.

„Pavyzdžiui, Kataras, vienas iš didžiausių (SGD – BNS) tiekėjų, sakė galintis padidinti 1-2 procentais, bet dauguma jų ilgalaikių sutarčių yra su Azijos šalimis. (...) Visi gali trupučiuką (didinti dujų tiekimą Europai – BNS), bet tik trupučiuką. Bet čia yra didžiuliai kiekiai“, – svarstė V. Jankauskas. 

„Kadangi pasaulinėje rinkoje vis tiek yra tam tikras dujų kiekis, dėl to papildomo kiekio, kuris turėtų kompensuoti rusiškų dujų netekimą, reikėtų konkuruoti su Azijos dujų vartotojais (...) Aišku, tą galima kompensuoti, bet rinkoje dėl tų kiekių būtų konkuruojama ir kaina augtų“, – teigė A. Sekmokas.

Jis svarsto, kad, prasidėjus pavasariui bei šylant orams, be katastrofiškų pasekmių Europa rusiškų dujų galėtų pabandyti atsisakyti per 1–2 mėnesius.

„Reikia turėti galvoje tokius dalykus, kad tą laiką, matyt, kažkiek galima kompensuoti atsargomis dujų saugyklose. Vėlgi, kalendorinis pavasaris prasidėjo, didelių šalčių tikėtis galima mažiau (...) Mėnuo laiko, matyt, leistų priartinti šildymo sezono pabaigą, panaudojant dujas saugyklose, užsitikrinant tiekimą, apie balandžio vidurį, gal net balandžio pradžią, tikėtina (...) Europai būtų įmanoma atsisakyti tų dujų“, – BNS svarstė A. Sekmokas.

Tačiau, pasak V. Jankausko, net jeigu Europa nuspręstų vykdyti TAE rekomendacijas, viskas priklausytų nuo to, kokia bus kita žiema.

„Viskas priklausys, kokia bus ateinanti žiema. Jeigu ateinanti žiema bus šalta, tai ji bus sunki“, – teigė ekspertas.

Pasak D. Misiūno, mažinti priklausomybę nuo dujų galima mažiau jų naudojant elektros gamybai.

Viskas priklausys, kokia bus ateinanti žiema. Jeigu ateinanti žiema bus šalta, tai ji bus sunki.

„Vienas (būdas – BNS) yra atsinaujinančios energetikos plėtra, bet čia greito sprendimo nebus, nes viskas vyksta čia ir dabar, ir viskas užtrunka. Kita yra galvoti apie tai, kad galbūt ir branduolinė energetika išlieka alternatyva – didinti gamybą ten“, – svarstė D. Misiūnas.

V. Jankauskas neatmeta, kad Vokietija gali nuspręsti atnaujinti pernai uždarytų arba pratęsti šiemet planuojamų uždaryti atominių elektrinių darbą.

„Aš galvoju, kad Vokietija turbūt vis dėlto nuspręs, kad tas atomines jėgaines, kurias pernai uždarė ar šiemet turėtų uždaryti, gal vis dėlto jos galėtų dar veikti. Nes jiems tai iš tikrųjų labai sunkus klausimas“, – teigė V. Jankauskas.

Po 2011 metų Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje Vokietija nusprendė ilgainiui visiškai atsisakyti branduolinių jėgainių ir tapo labai priklausoma nuo dujų – šalis iš Rusijos gauna apie pusę importuojamų dujų.

Pernai gruodį Vokietija uždarė tris iš šešių dar veikusių atominių elektrinių, o likusias tris planuoja išjungti iki šių metų pabaigos.

D. Misiūnas sako, kad mažinti priklausomybę nuo dujų galima ir efektyvinant iš jų pagaminamos energijos vartojimą, kaip siūlo TEA.

„Kaip Tarptautinė energetikos agentūra pranešė neseniai, kad jeigu ir vienu laipsniu sumažintume savo šildymo temperatūrą, tai jau leistų nemažai dujų atsisakyti. (...) Galimos ir tokios priemonės. Jos yra pareikalausiančios aukoti dalį komforto, bet yra ir toks klausimas klausimas, kiek komforto mes esame pasiruošę aukoti vardan saugumo“, – BNS sakė D. Misiūnas.

Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui. Pasak ministro, Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų visiškai užtenka Lietuvai ir dar „šiek tiek“ kitoms šalims. 

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog tam tikrų techninių niuansų yra tiek kalbant apie SGD terminalo galimybes aprūpinti Lietuvą ir kaimynines šalis, tiek apie rusiškų dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį, tiek apie dujotiekiais tiekiamų „Gazprom“ dujų poveikį Baltijos šalims.

Reikia atsiminti dar ir tai, kad šiandien jau skubos tvarka būtų galima tiekti dujas iš Lenkijos.

Kokie konkrečiai techniniai dalykai galėtų trukdyti Lietuvai nutraukti dujų iš Rusijos importą, ekspertai neįvardijo. Pasak jų, tiesiogines dujų jungtis su Rusija turinčios Latvija bei Estija nėra priklausomos nuo „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų.

„Tiekimas dujų vamzdžiu, kuriuo eina tranzitas į Kaliningradą (...), kitoms mūsų kaimynėms visai neturi įtakos. Nei latviai, nei estai dujų iš to vamzdžio neima“, – BNS teigė V. Jankauskas.

„Latvija ir Estija visiškai anaiptol nepriklauso nuo dujų tiekimo į Lietuvą per Baltarusiją“, – BNS sakė A. Sekmokas.

Vis dėlto V. Jankauskas mano, kad Latvijai rusiškų dujų tiekimas artimiausiu metu bus reikalingas.

„Latviai gauna visas dujas iš Rusijos, jie užsipila į saugyklą, tai tuo pažiūriu ten yra gerai, kad saugykloje pilna dujų. Mes galime jiems kažkiek padėti per savo terminalą dujų užsipildyti. Tai turbūt artimiausiu laiku Latvijai tas rusiškų dujų tiekimas bus vis dėl to reikalingas“, – svarstė ekspertas.

Tuo metu A. Sekmokas tvirtina, kad dirbdamas visu pajėgumu Klaipėdos SGD terminalas techniškai galėtų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dujų poreikį. Pasak jo, į tai buvo atsižvelgta dar rengiant terminalo projektą, taip pat buvo įvertintas ateityje mažėsiantis dujų suvartojimas.

Ž. Vaičiūnas taip pat teigė, kad ekstremaliu atveju Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti visas tris Baltijos šalis.

„Terminalas yra pakankamas ir ne tik Lietuvai. Jis buvo statytas šiek tiek didesnis dėl įvairių techninių priežasčių, bet dėl tos pačios priežasties jis taip pat galėtų būti saugumo užtikrinimo instrumentas ir Latvijai, ir Estijai (...) Yra tam tikri pralaidumo ribojimai, bet iš esmės šituo laikotarpiu tikrai būtų galima išgyventi“, – teigė jis.

A. Sekmoko teigimu, Baltijos šalių situaciją galėtų išgelbėti ir Lietuvą bei Lenkiją netrukus sujungsiantis magistralinis dujotiekis (GIPL).

„Reikia atsiminti dar ir tai, kad šiandien jau skubos tvarka būtų galima tiekti dujas iš Lenkijos. Gegužės 1-oji (planuojama dujotiekio veiklos pradžia – BNS) daugiau yra kainų, techninių, komercinių dalykų derinamas. Bet iš esmės dujotiekis išbandytas ir šiandien jis pilnai gali užtikrinti (aprūpinimą dujomis – BNS)“, – sakė A. Sekmokas. 

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius yra sakęs, jog didžioji dalis Lietuvai reikalingų gamtinių dujų gaunama per Klaipėdos SGD terminalą, o dujų importas iš Rusijos pastaraisiais metais nesiekia trečdalio šalies dujų poreikio.

„Amber Grid“ duomenimis, pernai Lietuva importavo 26,3 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų: per Klaipėdos SGD terminalą – 16,3 TWh (62 proc.), iš Rusijos – 6,8 TWh (26 proc.), iš Latvijos – 3,2 TWh (12 proc.).