Europos Centrinis Bankas: palūkanų normos bus stabilizuotos artėjant prie 2 proc. infliacijos

„Noriu pabrėžti, kad mes esame priklausomi nuo duomenų. Ką aš sakiau rugsėjo mėnesio susitikime (ECB valdybos – BNS), mes manome, kad pasiekėme lygį, kuomet mes padarėme nemažą indėlį, kad infliacija būtų sugrąžinta link tikslo“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė Ph. Lane'as.

„Svarbiausia išlaikyti šį lygį, kol reikia. Ir tuomet, kai mes priartėsime prie tikslo, pradėsime normalizuoti (palūkanų – BNS) maržos politiką“, – pridūrė jis.

ECB atstovas negalėjo pasakyti, kada bazinės palūkanų normos galėtų būti mažinamos. 

„Manome, kad būtų klaida duoti jums kalendorių. Kalendorius reikštų, kad mes esame labiau užtikrinti nei iš tiesų. Užuot pateikę jums kalendorių, mes sakome, kad tai priklauso nuo gaunamų duomenų“, – sakė Ph. Lane'as.

Jis neatmetė, kad blogėjant infliacijos rodikliams ir matant, jog 2 proc. tikslas gali būti nepasiektas, palūkanų normas vėl teks didinti.

„Gyvename neapibrėžtumo sąlygomis. Esame atviri – jei infliacijos rodikliai pablogės, jei mes matysime jos augimą vidutiniu laikotarpiu, kas neleis mums pasiekti 2 procentų lygio, mes būsime pasiruošę didinti palūkanų normas“, – teigė Ph. Lane'as.

Jei infliacijos rodikliai pablogės, jei mes matysime jos augimą vidutiniu laikotarpiu, kas neleis mums pasiekti 2 procentų lygio, mes būsime pasiruošę didinti palūkanų normas.

 

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad bendros centrinių bankų ir Vyriausybių priemonės apsaugojo Europos ekonomiką nuo pandemijos šoko ir jos padarinių.

„Galima pasakyti ir patvirtinti, kad pinigų politika veikia. Ir mes tą aiškiai matome iš pasiektų rezultatų Lietuvoje“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.

Anot jo, „kritiškai svarbu“ išlaikyti pakankamą palūkanų normų lygį, kad infliacija būtų sugrąžinta į 2 proc. lydį vidutiniu laikotarpiu.

ECB rugsėjo viduryje dešimtą kartą kilstelėjo bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, teigdamas, kad infliacija nors ir mažėja, bet gali dar ilgai išlikti pernelyg didelė.

Praėjusios savaitės duomenimis, metų infliacija euro zonoje rugsėjį sulėtėjo iki 4,3 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų spalio, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, buvo 4,5 proc.  – mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Lietuvoje, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija rugsėjį siekė 4,1 proc.