Dviejų skonių Europos Sąjunga – maisto produktų sudėtis tebesiskiria

Reikalavimai – labai aiškūs

Bendrojoje ES rinkoje visiems vartotojams turi būti teikiami vienodos kokybės to paties prekės ženklo produktai. Vienai valstybei spręsti skirtingos produktų kokybės problemą sudėtinga, todėl ES šalių bendradarbiavimas atliekant tyrimus yra ypač svarbus.

Įstatymai verslininkus įpareigoja vartotojams suteikti išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamus produktus ir jų sudėtį bei atitinkamai ženklinti prekes. Naudoti analogišką pakuotę (tą patį prekės ženklą ir prekinę išvaizdą) skirtingo skonio ir sudėties produktams yra nesąžininga, nes tokiu būdu piktnaudžiaujama vartotojų pasitikėjimu prekės ženklu.

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), patikrinimų metu planuojama įsigyti prekių, kuriomis prekiauja ūkio subjektai, gaunantys jas tiesiai iš užsienio, ir palyginti šių prekių ženklinimą su parduodamomis didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Kilus įtarimų dėl analogiškų ne maisto produktų skirtumų, taip pat bus atliekami bandymai laboratorijose, kurių metu bus tiriamos analogiškų produktų fizikinės savybės. Numatyta atlikti palyginamuosius bandymus šių gaminių: skalbimo, valymo priemonių, higienos reikmenų, vaikų priežiūros prekių.

Situacija mažai keičiasi

2019 m. pristatytoje pirmojoje tyrimo dalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama maisto produktų sudėties skirtumams įvertinti. Tuomet tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis išbandytų maisto produktų skiriasi savo sudėtimi. VVTAT paskelbė, kad antrąja tyrimo dalimi siekta išsiaiškinti, ar šiuos sudėties skirtumus galima atpažinti jusliniais žmogaus pojūčiais. Tyrimus atliko Jungtinių tyrimų centras.

VVTAT teigimu, juslinių skirtumų tyrimo rezultatai dabar nepaneigė pirmojo tyrimo išvados, kad maisto produktų skirtumai neatitinka geografinio modelio. Nepaisant to, nauji rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi. Pavyzdžiui, reikšmingi cukraus kiekio skirtumai pusryčių dribsniuose gali turėti įtakos bendram produkto saldumui. Priešingai, kai produktų skirtumai buvo nedideli, pavyzdžiui, nežymūs riebalų kiekio svyravimai bulvių traškučiuose, ekspertai negalėjo jų atpažinti.

Nauji rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi.

Naujo tyrimo metu išbandyta 20 maisto produktų, pirmojoje tyrimo dalyje parodžiusių sudėties skirtumus. Kiekvieno produkto pavyzdžiai buvo įsigyti 5–10 skirtingų valstybių narių. Kadangi produktų bandytojai buvo specialiai apmokyti atlikti tokius testus, tikėtina, kad paprastas vartotojas nebūtinai jaus tuos pačius produktų skirtumus. Ar ekspertai galėjo nustatyti juslinius skirtumus, priklausė ne tik nuo didelių ar mažų sudėties skirtumų, tačiau ir nuo naudojamų ingredientų rūšių: buvo galima nustatyti skirtumą tarp įvairių sintetinių saldiklių, tačiau skirtumo tarp natūralių saldiklių gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose nepastebėta. Beje, vartotojai savo sprendimą pirkti atitinkamą produktą grindžia ne tik jutimine patirtimi, tam įtakos gali turėti ir kiti elementai, pavyzdžiui, išlaidos.

Čekai prabilo pirmieji

Problema dėl dvejopos kokybės produktų Bendrijoje pradėta gvildenti 2016 m. pavasarį. EK atstovai akcentavo, kad nesąžininga praktika klaidinant vartotojus yra draudžiama, tačiau ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES. Čekijos delegacijai pateikus akivaizdžių įrodymų, kad produktų kokybė skiriasi, Briuselis pažadėjo pasidomėti situacija ir ją ištirti. 2017 m. kovo 16 d. EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato organizuotame Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje nustatytus produktų skirtumus pristatė ir Slovakijos atstovai.

2017 m. rugpjūtį dvejopos maisto produktų kokybės klausimas Lietuvoje buvo aptartas tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir VVTAT atstovai. Pasitarimo metu buvo pristatyta EK komisarų informacija, kad visoje ES bus siekiama nustatyti vienodą maisto produktų tyrimo metodologiją ir taip spręsti dvejopos maisto produktų kokybės problemas.

2017 m. rugsėjo 28 d. Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje pristatytos ir aptartos EK gairės dėl ES teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju. Iki 2018 m. kovo numatyta parengti ir pristatyti bendrą maisto produktų kokybės tyrimų metodologiją, kuri turėtų detaliai aprašyti tyrimų procedūrą.

Lietuvoje atlikti tyrimai

Pas mus irgi 2017 m. VMVT ištyrė 33 rūšių maisto produktus (gyvūninės kilmės produktus, sausus pusryčius, kavą, arbatą, kakavą, sausainius, šokoladus, gaiviuosius gėrimus, majonezą, padažus, bulvių traškučius, kūdikių maistą, šokoladinį kremą) ir nustatė, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Tyrimo metu taip pat buvo atlikta vartotojų apklausa, per kurią respondentų prašyta įvertinti, ar skiriasi to paties prekės ženklo (gamintojo) maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, kokybė. 77,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad taip, 8,9 proc. – ne, 3,2 proc. teigė, kad jiems nesvarbu, o 10,8 proc. nurodė, kad renkasi lietuviškus produktus.

Pasak VVTAT, jau tada reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. jų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69 proc. respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą: 30,8 proc. vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų, o 12,88 proc. tikrai nepirktų.

Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Tokį produktą pirktų vos 2,85 proc. respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina, nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Atskleista, kad, vertinant produkto kokybę, sveikumą ir pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.

Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekės ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė septyniolika (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), devynios šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik viena šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes, nei tiekiamos Lietuvai.

Net 88 proc. respondentų mano, kad už vienodą produktų kokybę atsakingi gamintojai. Paklausus, kam labiausiai rūpi, kad tarptautinių prekės ženklų maisto produktų kokybė visose ES šalyse būtų vienoda, 43 proc. respondentų nurodė EK, 33 proc. – Lietuvos institucijas, o pačius gamintojus nurodė 32 proc. respondentų.