Vilnietė Erika su šeima dažniausiai keliauja Lietuvoje. Apie tai, kad kai kuriose vietose gali tekti susimokėti depozitą, kitaip tariant – užstatą, moteris sako negirdėjusi.

„Net nežinau, iš tikrųjų... Tada toks nepasitikėjimo jausmas. Tave priima ir tikisi, kad tu kažką sulaužysi, sugadinsi, ir tada to depozito negausi atgal“, – sakė Erika.

Viešbutis taip apsidraudžia. Tačiau tokia tvarka galioja dar ne visur. Todėl kai kurie žmonės registratūroje nemaloniai nustemba – ypač tie, kurie atostogoms nebuvo susiplanavę didesnio biudžeto.

„Na, dažnai Lietuvoje mes vis dar turime įvairių nepasitenkinimų. Bet nereikia išsigąsti, nes tie pinigai nėra nuskaičiuojami nuo jūsų sąskaitos, jie tiesiog užšaldomi visam jūsų apsistojimo laikotarpiui,“ – aiškino „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Yra jau ir tokių, kurie kreipiasi į vartotojų teises.

„Sulaukiame vieno kito skambučio. Tai rodo, kad ši praktika jau po truputį atsiranda,“ – sakė valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Freepik.com nuotr.

Visgi dažnai keliaujantys po Europą ar pasaulį yra prie to pripratę. Net ir patyrusius keliautojus gali nustebinti tik skirtingos užstato sumos.

„Ta suma kartais tikrai gali išgąsdinti. Vieną kartą man teko Jungtinėse Amerikos Valstijose susimokėti užstatą po 250 dolerių už kiekvieną naktį. Kadangi apsistojau septynioms naktims, tai buvo išties nemaža išaldyta mano lėšų dalis“, – pasakojo kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.

„Viskas priklauso nuo kiekvieno viešbučio politikos, ypač jei tai aukštesnės kategorijos viešbutis su brangiu interjeru ir daiktais“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė

Ne tik dėl sugadintų daiktų – vis dar pasitaiko atvejų, kai poilsiautojai Lietuvoje iš viešbučių išvyksta pilnesniais lagaminais nei atvyko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Viešbučiai rezervuoja sumą, nes kai kurie labai nori ką nors pasiimti kaip suvenyrą – rankšluostį ar chalatą“, – pabrėžė G. Aleksaitė.

„Man teko patirti. Keliauju ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tai, žinokit, man atrodo, kad tai yra normalu. Jis nėra toks apčiuopiamas ir jaučiamas“, – kalbėjo poilsiautoja.

Nekeliauju labai daug, bet kiek teko – nesusidūriau. Aš esu iš Vokietijos ir ten tokios praktikos nemačiau“, – sakė mergina.

„Greičiausiai tai turėtų taikyti tarptautinių viešbučių grandinės, atėjusios iš užsienio ir turinčios bendrą depozito politiką. Tačiau įvairiuose kurortuose – tokiose vietose kaip Druskininkai ar pajūrio kurortai – su tokiais užstatais man dar neteko susidurti“, – teigė R. Širvinskas.

Solidų užstatą teks palikti, jei apsistosite Vilniaus senamiestyje.

„Mūsų viešbutis taiko depozitą nuo pirmos atidarymo dienos – tai jau daugiau kaip septyneri metai. Tai yra normali praktika. Depozito dydis pas mus – 100 eurų už naktį“, – nurodė viešbučio „Pacai“ direktorė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė.

Tad už savaitę – dar 700 eurų. Tačiau net ir tokiose vietose svečiai kartais nustemba.

„Planuojant atostogas, ypač jei depozitas yra reikšmingai didelė suma tam tikram žmogui, atsižvelgiant į jo pajamas, verta tai numatyti ir įtraukti į bendrą biudžetą“, – patarė G. Aleksaitė.

„Pavyzdžiui, mūsų viešbutyje draudžiama rūkyti kambariuose, ir jeigu svečias šios taisyklės nesilaiko, taikome baudą“, – sakė R. Pulkauninkaitė-Macikė.

Užstatas dažniau naudojamas ne kaip bauda, o kaip garantija papildomoms paslaugoms padengti – jei svečias jų pageidauja.

„Jeigu ne, užstatas grąžinamas tą pačią dieną, kai svečias išvyksta“, – tikino R. Pulkauninkaitė-Macikė.

Tie, kurie nenaudoja šaldymo mechanizmo ir net neplanuoja to daryti, vadovaujasi ilgamete pasitikėjimo svečiais tradicija.

Nors kreipimųsi į vartotojų teises jau sulaukta, ginčų, kad užstatas negrąžintas ir svečiai nesutiko su tokiu sprendimu, akivaizdžių, oficialių ar registruotų, nebuvo. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kodėl po išsiregistravimo pinigai negrąžinami iškart.

„Labai dažnai pasitaiko situacijų, kai bankas užšaldytas lėšas grąžina tik po 7–14 dienų. Todėl keliautojai neturėtų išsigąsti“, – kalbėjo R. Širvinskas.

„Kartais smulkus šriftas paslaugų teikėjų tinklalapiuose slepia svarbią informaciją, tad siūlyčiau ją iš anksto aiškiai pateikti – ypač tiems, kurie tik formuoja tokią praktiką. Būtina vartotojui aiškiai nurodyti, kad užstatas gali būti grąžintas tik po dviejų savaičių“, – teigė G. Aleksaitė.

Kai kuriais atvejais užstatas gali būti ir negrąžinamas – pavyzdžiui, dėl triukšmo ar netinkamo elgesio.