Važiavimas miestų gatvėmis – lyg loterija: vairuotojų kišenėse jau nugulė milijonas eurų

– Kokios tai yra žalos, gal galit pakonkretizuoti, apie ką mes kalbame?

– Dažniausiai tai yra duobės, be abejonės, tai yra pirmosios žalos. Ir, aišku, viskas, kas susiję su pakabom. Galite sakyt, kad sumos nėra didelės, jos vidutiniškai svyruoja tarp 600-800 eurų vienam draudiminiam įvykiui, bet, pavyzdžiui, dėl duobių kai kurie draudikai yra fiksavę ir tokias sumas kaip 5000-7000 eurų, kada yra pažeidžiama elektronika ir kai yra ypatingai brangios mašinos. Tačiau bet kuriuo atveju sumos yra pakankamai įspūdingos. Šilutės plentas yra pas draudikus nekonkuruojanti vieta Klaipėdoj, Kaune daugiau yra Jonavos plentas, Vilniuje tai yra Ozo gatvė, Geležinio vilko gatvė, Savanorių prospektas, ten, kur yra didžiausias judėjimas, didžiausias eismas ir, aišku, tie įvykiai atsitinka.

– Jeigu vairuotojas neturi Kasko draudimo, tai jam žala ir nėra kompensuojama. Kaip ir sakėt, nuostoliai galėtų būti turbūt ir perkopę milijonus?

– Be abejonės, jeigu mes skaičiuojame, kad kažkur apie 20-25 proc. automobilių Lietuvoje yra apdrausta Kasko, tai suprantate, kad tai reiškia, jog likusi dalis gali teoriškai reikalauti žalos atlyginimo iš kelių valdytojų – tai yra arba savivaldybė, jeigu tai yra respublikinės reikšmės keliai, arba kelių direkcija, – bet, be abejonės, didžiausia tikimybė gauti žalos atlyginimą, kai automobilis yra apdraustas.

– Kur yra bėda? Nes beveik 16 tūkst. kelių Lietuvoje yra asfaltuoti, kiek anksčiau esame kalbėję, kad 40 proc. jų kokybė yra prasta. Ar valstybės požiūris, investavimas į kelius yra apgailėtinas?

– Be abejonės, šiaip duobių neturi būti keliuose. Kelias turi būti saugus. Ir jeigu įvykis atsitinka ne dėl eismo dalyvių kaltės, o dėl kelio dangos, tai yra vienintelis paaiškinimas – kad kelio danga yra nekokybiška, jos priežiūra bloga arba mažai investuojama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Turėtume turbūt pasimokyti iš lenkų ir vokiečių, pas kuriuos keliai tikrai pavydėtini?

– Taip, bet tai vėlgi yra investicija, nes visada yra du keliai: vienas kelias yra investuoti ir tiesti naują dangą, kitas – lopyti. Ir patirtis sako, kad skūpus moka kelis kartus. Tai lopymas dažnai ir baigiasi tuo, kad vietoj lopo greitai atsiranda duobė.

Dėl duobių kai kurie draudikai yra fiksavę ir tokias sumas kaip 5000-7000 eurų, kada yra pažeidžiama elektronika ir kai yra ypatingai brangios mašinos. 

– Vyksta pats išieškojimas, su valstybe kalbama yra apie tai. Ar jie noriai prisiima už tai atsakomybę?

– Jeigu mes kalbam apie savivaldą, tai labai skirtingai ir su kai kuriomis savivaldybėm yra labai geranoriška, ir savivaldybės turi savo programas, kaip atlygina žalą, analizuoja vieną kitą atvejį. Su kitom, deja, tenka susitikti teismuose, nes, taip, draudikas išmokėjęs nukentėjusiam vairuotojui išmoką, jeigu tai yra kelio dangos kaltė, kreipiasi dėl žalos regreso į kelio prižiūrėtoją.

– Kai baigiasi teismai, kuri pusė laimi?

– Tai daugiausiai vis dėlto draudikai prisiteisia, jeigu akivaizdžiai kaltė yra kelio valdytojo. Bet vėlgi, tai yra ganėtinai nedidelės sumos. Dažniausiai jei tos sumos nedidelės, administracinės išlaidos ar bylinėjimasis yra gerokai brangesnis. Daugiausiai draudikai bylinėjasi, kai yra pakankamai didelės sumos ir kai matome, kad vis dėlto nėra geranoriškumo. Kaip ir minėjau, yra kai kurios savivaldybės, kurios jau seniai yra pasitvirtinusios net vidines tvarkas, kaip jos atlygina gyventojams arba draudikams duobių padarytą žalą.

– Klaipėda turi naują vadovą, Kaunas ir taip jau tvarkėsi, o štai sostinę privertė susitvarkyti NATO summitas. Tai gal 2023 metų statistika nebus tokia baisi, kaip tik turėsime ženklų mažėjimą?

– Na, akivaizdžiai matosi pokyčiai į gerąją pusę, tai tikriausiai to mums ir reikėtų visiems palinkėti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto jeigu yra taip, kad žmonės patenka į tokias situacijas, reikia būtinai fiksuoti tą įvykį su policijos pagalba, nes tai yra įvykis dėl kelio dangos ir, deja, be Kasko draudimo jo joks kitas draudimas negali atlyginti. Arba, aišku, visą laiką žmogus turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės, bet būtinai tas įvykis turi būti fiksuojamas.