Dėl susitarimo tarp šešių galingųjų pasaulio valstybių ir Irano pastarasis galės laisvai prekiauti nafta. Rinkos į tai iškart sureagavo naftos kainų sumažėjimu. Galimas ir dar optimistiškesnis scenarijuos naftą importuojančioms valstybėms, tarp jų – ir Lietuvai, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Naftos kainos kritimas yra logiška šio susitarimo pasekmė. Jūroje plaukioja apie 20 tanklaivių su Irano nafta. Panaikinus sankcijas, šią naftą būtų galima greitai pateikti rinkai. Kainoms, ypač trumpuoju laikotarpiu, būtų duotas impulsas mažėti“, – kalba pašnekovas.

Ekonomistas neatmeta galimybės, kad  artimiausioje ateityje Iranas galėtų plėsti naftos gavybą, nes turi neišnaudotų galimybių.

„Kalbama, kad Iranas gali kone dvigubai išauginti naftos pasiūlą, o šalis juk yra antroji pagal išgavimą OPEC (tarptautinės organizacijos, jungiančios naftą eksportuojančias šalis – LRT.lt) valstybė.

Iš šio veiksnio vienareikšmiškai galima tikėtis žemesnių naftos kainų. Lietuvai tai tikrai turėtų būti naudinga, nes esame grynasis naftos ir kitų energetinių išteklių importuotojas“, – sako G. Nausėda.

Pasak pašnekovo, dėl to galime tikėtis mažesnių gamybos sąnaudų, išlaidų šilumai. Tiesa, su viena sąlyga – žemesnės naftos kainos turėtų išsilaikyti ilgėliau, tuomet po 6–9 mėnesių tai atsilieptų gamtinių dujų, šilumos kainoms.

Paklaustas, ar tai naujas galvos skausmas Rusijai, ekonomistas pažymi, kad ši išgyveno, visai nesužlugo ir esant mažesnėms naftos kainoms.

„Tačiau Rusijos padėtis yra rimta, naftos kainų kritimas jų ekonomikos perspektyvos tikrai nepagerins. Bet turint mintyje tai, kad Rusijos reikšmė Lietuvos eksporto struktūroje mažėja, dėl šio fakto Lietuvai bet kuriuo atveju nereikėtų per daug nerimauti“, – tikina G. Nausėda.