Pabrangus degalams, kai kurie lietuviai skaičiuoja, kiek spėjo pabrangti pilnas degalų bakas.
„Anksčiau būdavo 90 eurų, bet yra buvę ir apie 100 eurų. Paskutinį kartą, kai pyliau, t. y. prieš porą savaičių, buvo gal 115, o dabar turime jau 135 eurus“, – pasakojo kalbintas vairuotojas.
Panašu, kad už kitą pilną baką vairuotojams teks mokėti dar daugiau. Prastų žinių Europa sulaukė iš už Atlanto, esą D. Trumpas dėl išaugusių degalų kainų pasiryžęs nepardavinėti amerikietiško dyzelino.
„Aš sakiau, kad nesiųskime dyzelino. Mes pagaminame daug dyzelino. Tai galėtų šiek tiek paveikti ir benzino kainas. Žinote, kai taip darai, būna pusiausvyra“, – sakė JAV prezidentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pasak ekonomistų, Amerikoje artėjant Atstovų rūmų ir Senato vidurio kadencijos rinkimams, toks žingsnis yra realus. Lietuva dyzelino neimportuoja, gaminasi jį pati ir parduoda kitiems. Tiesa, jei D. Trumpas padarys tai, ką kalba, degalai mūsų degalinėse vis tiek pabrangs, esą Europa nesugeba pasigaminti tiek dyzelino, kiek jai reikia.
„Ir apie 8 proc. viso dyzelino karo metu importuoja iš Amerikos. Tai apytiksliai kas dešimtą toną dyzelino reikia keisti kažkokiu kitu variantu, kurių realiai rinkoje tiesiog nėra“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Tai bus didžiulis šokas Europai. Net krentant naftos kainai gali būti, kad dyzelino kaina vis tiek šoktels į viršų pakankamai ženkliai“, – perspėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Stebint sostinės eismą, neatrodo, kad žmonės važiuotų mažiau. Vairuotojų buvo klausiama, iki kiek turėtų pabrangti litras dyzelino, kad šie sumažintų savo keliones automobiliais.
„Galbūt 2,80 arba 3 eurai apytiksliai“, – svarstė vilnietis.
Ekonomistų skaičiavimais, būtent iki tiek dyzelinas ir galėtų pabrangti.
„Trumpu laikotarpiu, jei tas sprendimas bus įsigaliojęs, rinka bus strese. Gali būti, kad dyzelino kaina gali siekti ir 2,70, ir 2,80 euro už litrą, kritiniu atveju – 3 eurus už litrą“, – teigė A. Izgorodinas.
„Potencialus kainų kilimas gali būti labai egzotinis, t. y. ir 10, 20, o gal ir 50 proc.“, – sakė Ž. Mauricas.
Vyriausybė, pasak ekonomistų, neturės kito pasirinkimo, kaip tik mažinti akcizą.
„Sprendimą vis tiek turėsime priimti. Aš labai tikiuosi, kad nelauksime to momento, kai viskas persikeltų ant pečių verslui, o verslas paskui perkeltų ant pečių žmonėms“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė.
Tiesa, valdžia ir toliau kalba tik apie nuolaidas viešajam transportui.
„Mes paskaičiavome, kiek reikėtų, kokios sumos tolimajam susisiekimui autobusams, traukiniais, pritaikant 50 proc. nuolaidą bilietams. Tas sumas reikalingas esame pateikę Finansų ministerijai. Jei ji ras galimybę finansuoti, mes galime ir nuo rytojaus startuoti su nuolaidomis“, – tvirtino susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Be to, finansų ministras D. Trumpo pranešimų taip pat nesureikšmino.
„Ką mes išmokome po įvairių pranešimų iš JAV – niekada nereikia skubėti su išvadomis“, – teigė Taurimas Valys.
Tiesa, ministras prognozavo, kad tokių didelių kainų, apie kurias kalba ekonomistai, nebus.
„Tiek nemanau, kad pasieksime. Jei ir būtų pasiekta, svarstysime visus variantus, tame tarpe ir mokestines priemones“, – komentavo politikas.
Valdžia paprašė Lietuvos energetikos agentūros pažiūrėti, kokių veiksmų imasi kitos Europos šalys. Ką darys pati, dar nenusprendė. Viena iš pirmą kartą paminėtų priemonių – sumažinti į degalus pilamų biologinių priedų kiekius.
„Tai yra tam tikros kartos biokurai arba įterpiniai į įprastą kurą, kurie išbrangina mūsų kurą. Galbūt galima bus arba suspenduoti, arba tam tikrus dalykus, kuriuos esame padarę, nukelti į ateitį“, – aiškino premjeras Mindaugas Sinkevičius.
D. Trumpo pareiškimai – ne vienintelė bloga žinia vairuotojams. Jei valdžia nieko nekeis dėl senų įsipareigojimų Briuseliui didinti CO2 dedamąją, litras dyzelino nuo sausio papildomai pabrangs dar 10 euro centų. Vyriausybė apie tai žino ir svarsto, kaip šį augimą suvaldyti.
(be temos)
(be temos)