Darbo netekę Lietuvos gyventojai naujos vietos labiausiai linksta ieškoti per pažįstamus ir tik tada - per darbo biržą.

Daugiausia - per draugus ir gimines

Antrąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 223 tūkst. bedarbių, nedarbo lygis sudarė 13,6 proc., praneša statistikai.

Nedarbas tebeaugo, nors ir kiek lėčiau. Per antrąjį ketvirtį jis padidėjo 1,7 procentinio punkto, kai per pirmąjį ketvirtį buvo ūgtelėjęs 1,5 karto.

Nedarbo didėjimui įtakos turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis ir sparčiai mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

Daugiausia (156 tūkst.) bedarbių darbo ieškojo per draugus ir gimines, 151 tūkst. - per valstybinę darbo biržą, 145 tūkst. - darbo skelbimuose žiniasklaidoje, 111 tūkst. - kreipėsi tiesiai į darbdavius.

Vyrų nedarbas didesnis

Lietuvoje didžiąją bedarbių dalį antrąjį šių metų ketvirtį sudarė asmenys, nedirbę trumpiau nei 6 mėnesius. Tokių asmenų buvo 127 tūkst., arba 57 proc. visų bedarbių.
Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, skaičius išaugo nuo 38 iki 46 tūkst.

Vyrų nedarbo lygis antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo 16,7 proc., moterų - 10,4 proc. Didesnį vyrų nedarbą nulėmė spartus pramonės ir statybos įmonėse dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas.

Jaunimo nedarbas - beveik 30 proc.

Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis per antrąjį ketvirtį išaugo 4,6 procentinio punkto - iki 29,6 procento.

Statistikai skelbia, kad nedarbo lygis aukštas buvo visose Baltijos šalyse. Baltijos valstybių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2009 metų ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje buvo 16,7, Estijoje - 13,5 procento.

Per ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje išaugo 2,8, o Estijoje - 2,1 procentinio punkto.
Jau skelbta, kad liepą 16,7 proc. Lietuvoje siekęs nedarbo lygis buvo vienas didžiausių ES, o pagal bedarbių skaičių Lietuva nusileido tik Ispanijai ir Latvijai.