Darbdavio pareiga – išleisti darbuotoją mokytis: ką daryti, jeigu nesutinka?

Būsimas antro kurso studentas Tomas vasarą įsidarbino barmenu. Tačiau, kaip pats sako, reiks dirbti ir per mokslo metus: „Tikrai dirbsiu, nes finansų reikia, nes, aišku, ir butą nuomotis, tai su tokiomis kainomis tikrai reikės dirbti.“ Tomas pastebi, kad didžioji dalis jo bendraamžių ne tik studijuoja, bet ir dirba: „Manau, kad visi, kas nori užsidirbti, kas nori kažką ateityje planuoti, daryti, visi nori dirbti.“

„Didžioji dalis studentų dirba paslaugų sektoriuje, tai natūralu, kad derinti studijas ir darbą yra iššūkis, jei dar visu etatu, tada jau iš viso kalbos nėra, kad derinti iš tikrųjų sudėtinga“, – įsitikinęs Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Restoranų tinklo „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis neslepia, kad dalis darbuotojų yra studentai, tad baigiantis vasarai jaučiamas tokių darbuotojų trūkumas. „Nauja banga prasideda rugsėjo mėnesį, kai visi sužino savo studijų grafikus, pradeda pirmakursiai ir kitų kursų studentai dirbti pas mus“, – teigė darbdavys.

Anot jo, iš dalies sutampa studentų ir jų pačių lūkesčiai: „Mūsų poreikis – ženkliai daugiau darbuotojų savaitgaliais ir vakarais ir atitinkamai studentų poreikis taip pat yra dirbti vien tik savaitgaliais arba savaitgaliais ir vakarais.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Yra darboviečių, kurios siūlo lanksčias darbo sąlygas, priderina darbo tvarkaraštį prie studijų ir t. t. Tačiau reikia turbūt turėti omenyje, kad studijos, paskaitos yra viena, bet namų darbai, laboratoriniai darbai ir visa kita vis tiek yra tai, ką dažniausiai darai po paskaitų“, – priminė ir kitus studentų įsipareigojimus P. Vaitiekus.

Studentų sąjungos prezidentas sako, kad iš studentų stipendijos, kuri yra apie 100 eurų, išgyventi neįmanoma: „Pragyventi studentui, kuris gyvena bendrabutyje, vidutiniškai per mėnesį reikia mažiausiai kokių 400 eurų, kad patenkintų bent jau bazinius poreikius, turint omenyje, kad bendrabučių nuoma irgi prasideda nuo 70 eurų ir kyla iki 200–300 eurų.“

Darbo kodeksas studentams numato keletą garantijų. Viena tokių – mokymosi atostogos. Pasirengti ir laikyti įskaitai skiriamos dvi kalendorinės dienos, egzaminams – trys, diplominio darbo baigimui ir gynimui – 30 dienų. Laboratoriniams darbams atlikti skiriama tiek, kiek numatyta mokymosi tvarkaraštyje.

Vis dėlto, jeigu darbdavys mokytis neišleidžia, siūloma kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Jeigu nesusitariama arba nenorima naudotis mokymosi atostogomis, tokiems darbuotojams darbdavys privalo tenkinti prašymus suteikti kasmetes atostogas, tai galbūt galima susitarti dėl kasmečių atostogų.

„Jeigu nesusitariama arba nenorima naudotis mokymosi atostogomis, tokiems darbuotojams darbdavys privalo tenkinti prašymus suteikti kasmetes atostogas, tai galbūt galima susitarti dėl kasmečių atostogų“, – galimus variantus, kaip rasti laiko ir mokslams, ir darbui, siūlė Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbo inspekcija sako, kad skundų dėl mokymosi atostogų nesuteikimo beveik nesulaukia. „Tikėkimės, kad darbdaviai gerbia ir supranta, kad mokymasis iš tiesų yra ir darbdaviui galbūt naudinga“, – svarstė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

„Sveikintina, kol toks noras yra, nes dabar dalis jaunų žmonių nieko nenori. Jie nenori nei dirbti, nei mokytis“, – savo požiūrį išsakė darbdavys G. Balnis.

Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad kas antras studentas dirba, o kas ketvirtas dirba tam, kad galėtų studijuoti. Beveik 80 proc. studentų dirba apmokamą darbą, iš jų apie 60 proc. dirba paskaitų metu, o 18 proc. ne paskaitų metu.