- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.
„Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų. Šiai dienai atliekama studija, britų kompanija daro visos mūsų energetikos transformacijos studiją. Paskui jos vienas iš priimtiniausių scenarijų bus patikrintas su Amerikos laboratorija NREL (JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija – BNS), modeliavimas bus atliktas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė D. Kreivys.
„Manome, kad Baltijos jūroje, mūsų šelfe, atsiras sala. Kodėl ji reikalinga? Todėl, kad į krantą mes galime perduoti elektrą kabeliais tik iš dviejų (jūrinių vėjo – BNS) parkų, o pastatyti galime šešis ir turbūt daugiau“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kreivio, 2030–2040 metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali atsirasti dar keturi jūriniai vėjo parkai.
„Du parkus turėsime iki 2030 metų. Tarp 2030 ir 2040 metų turėsime dar keturis parkus“, – teigė ministras.
Pasak jo, 2030 metais Lietuva per metus suvartos 19 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, 2040 metais – 40 TWh, o 2050 metais – 60 TWh.
„Litgrid“ duomenimis, 2021 metais Lietuvoje suvartota 12 TWh elektros energijos – daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh.
D. Kreivio teigimu, elektros poreikis Lietuvoje išaugs dekarbonizuojant pramonę ir transporto sektorių, o šalies pramonei, pasak jo, reikės didelio kiekio vandenilio.
„Mūsų padėtis yra unikali todėl, kad turime pramonę, kuriai reikia daug vandenilio – tai pirmiausia „Achema“ (...) Dekarbonizavus transporto sektorių, dekarbonizavus pramonės sektorių, mūsų elektros sąnaudos, viskas tampa elektra. O iš elektros gaminasi vandenilis, iš vandenilio gaminasi amoniakas, iš amoniako – trąšos. „Orlenui“ („Orlen Lietuva“ – BNS) bus reikalingas sintetiniams degalams vandenilis, didžiulis kiekis vandenilio“, – teigė ministras.
„Todėl sala yra neišvengiama, ji mums reikalinga, o jeigu regione būsime pirmi, galėsime akumuliuoti visus srautus iš viso regiono, gaminti vandenilį. Kai mums reikalinga – tiekti jį mūsų įmonėms, kai kaina gera – tiekti į Vokietiją“, – pridūrė jis.
Dekarbonizacija vadinamas dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo procesas.
Anot D. Kreivio, už energetinės salos projekto vystymą būtų atsakingi privatūs investuotojai – valstybė pasirūpintų tik jos infrastruktūra.
„Noriu pasakyti, kad salos projektas nėra valstybinis projektas. Pačią salą, kaip infrastruktūrą, greičiausia būtų patikėta vystyti „Epso-G“ grupei“, – teigė ministras.
„Tai būtų nacionalinis projektas, kuriame galėtų dalyvauti visi mūsų rinkos žaidėjai, plius užsienio investuotojai“, – kalbėjo jis.
Lietuvos energetikos agentūra ir JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija pernai lapkritį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studijos rengimo. Jos pagrindu bus rengiama trečioji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija po 2030 metų. Ją tikimasi patvirtinti 2024 metų pradžioje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK patvirtino 100 mln. eurų paramos schemą energijai imlioms Lietuvos įmonėms1
Nuo energetinės krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą – verslas bus atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo už atidėtas socialinio draudimo įmokų su...
-
Mokesčių pertvarkoje siūlomas ir didesnis mažųjų bendrijų apmokestinimas1
Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). ...
-
Vilniuje buvo sutrikusios „Susisiekimo paslaugų“ programėlės
Penktadienį Vilniuje buvo sutrikusios parkavimo paslaugų ir bilietų įsigijimo programėlės „m.parking“ ir „m.ticket“. Taip pat neveikė miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų savitarna inte...
-
ŽŪR pirmininkas: 8 mln. eurų paramos paskirstymo modelis mus tenkina1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūk...
-
G. Nausėda: EK sprendimas dėl nulinės taršos sukurs naujų galimybių Lietuvos verslui5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. ...
-
M. Navickienė palaiko Finansų ministerijos siūlymą dėl individualios veiklos apmokestinimo1
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. ...
-
„LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 121 prašymą gabenti krovinius3
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 121 paraišką gabenti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių. Dauguma jų susijusios su ...
-
Teisėsauga tiria galimą spaudimą valstybės turto pardavimo aukcione
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybei priklausančių Vilniaus rajone esančių gyvenamųjų patalpų pardavimo aukcione dalyviui daromo spaudimo – siūlymo už atlygį nesivaržyti dėl jų, patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūra...
-
Tyrimas: kai kurios profesijos žiniasklaidoje gerokai dažniau priskiriamos vienai lyčiai
Vadovaujančios pareigos Lietuvos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos vyrams, o aprašant profesijas vis dar egzistuoja pasiskirstymas tarp vyriškų ir moteriškų, rodo penktadienį paskelbtas Žiniasklaidos analizės bendrovės „Me...
-
Seimas spręs, ar trumpinti antro būsto išlaikymo terminą parduodant jį su lengvata
Seime skinasi kelią idėja liberalizuoti tvarką, kada nemokant mokesčių būtų galima parduoti antrą būstą, kuris nėra nuolatinė gyvenimo vieta. ...