Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad planuojama pensijų kaupimo reforma gali reikšti antros pakopos pabaigą.

Pasak A. Syso, numačius ribotą pasitraukimo iš kaupimo antroje pakopoje laikotarpį, vadinamąjį „langą“, iš sistemos gali pasitraukti daugiau žmonių.

„Aš, pavyzdžiui, siūlau nedaryti „langų“, o žmogus laisvanoriškai bet kada galėtų pasitraukti. Tada pasitraukimas būtų labiau prognozuojamas“ – LRT radijui antradienį sakė A. Sysas.

Jis teigė tokius pasiūlymus užregistravęs dar praėjusioje Seimo kadencijoje.

Seimo BFK pirmininkas sakė, kad antros pakopos sistema nepasiekė pagrindinio tikslo – nesudaro galimybių visiems esamiems ir būsimiems pensininkams gauti priedą prie pensijos.

„Kai mes kalbame apie pensininkus, jų skurdas pernai padidėjo. Reikia spręsti einamuosius klausimus, o ne galvoti tik apie ateitį, kuri gali būti visokia“, – sakė A. Sysas. 

LBA prezidentė E. Čipkutė, remdamasi Estijos pavyzdžiu, kur, anot jos, iš kaupimo antrojoje pakopoje per ketverius metus po reformos pasitraukė 38 proc. kaupiančiųjų, bei gyventojų apklausomis, mano, kad planuojami pokyčiai Lietuvoje reikštų „antros pakopos pabaigą“.

Jau dabar 3,3 dirbančiųjų išlaiko vieną senatvės pensinio amžiaus žmogų. 2060 metais šis skaičius turėtų siekti apie 1,7 su mūsų demografinėmis tendencijomis. 

„Jeigu sudėtume ir tuos, kurie apsisprendė, ir tuos, kurie svarsto, skaičiai tikrai ganėtinai dideli. Mūsų vertinimu, čia iš principo būtų antros pakopos, kaip pensijų sistemos dalies, pabaiga. Tai taps eiliniu taupymo produktu“, – LRT radijui sakė E. Čipkutė.

Savo ruožtu, A. Sysas teigė antros pakopos pabaigos nematantis, be to, Seimo narys mano, kad reikėtų atsisakyti ir valstybės įnašo, siekiančio 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Paprasčiausia, mes grįžtame prie pirminio dalyko – savanoriško pensijų kaupimo“, – kalbėjo jis.

Seimo BFK narys, konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad planuojami pensijų kaupimo sistemos pokyčiai sumažins žmonių pajamas senatvėje, kaupiančiųjų finansinę grąžą, taip pat ateityje užprogramuos socialines ir ekonomines problemas.

„Jau dabar 3,3 dirbančiųjų išlaiko vieną senatvės pensinio amžiaus žmogų. 2060 metais šis skaičius turėtų siekti apie 1,7 su mūsų demografinėmis tendencijomis. Tai sprendimai tik sudėtingėja, žiūrint į ateitį, kaip mes išlaikysime mūsų senatvės pensijos gavėjus, kaip bus didinamos tos pensijos, ir šie sprendimai tikrai nepasitarnaus tokiems demografiniams klausimams, žiūrinį į ateitį“, – LRT radijui sakė M. Lingė.

Jis taip pat abejojo, ar planuojami pakeitimai atitinka praėjusių metų Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą leisti žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.

Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiams, kuriais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

KT pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.