- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio pabaigoje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė tyrimų, ką apie dvejopą maisto produktų kokybę mano Lietuvos vartotojai, rezultatus: net 74 proc. žmonių mano, kad dvejopa produktų kokybė yra problema, o 70 proc. tai laiko diskriminacija.
Tyrimas vyko gruodį–vasarį, imant grupinius interviu iš vartotojų, apklausus tiesiogiai ir internetu. Jis apėmė tarptautinių prekės ženklų produktų – kavos, šokolado, sūrio, sultinio, kečupo ir kitų – vertinimą.
Nesijaučia lygiaverčiais
"Esame lygiaverčiai ES nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokie nesijaučia. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas gyventojų nuomonės tyrimas šiuo klausimu unikalus ES mastu ir atskleidžia svarbias vartotojų elgsenos tendencijas – jei lietuviai būtų informuoti apie produktų sudėties skirtumus, beveik pusė jų abejotų, ar pirkti tokią prekę, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. – Vieni pirmųjų pradėjome kelti produktų dvigubos kokybės klausimą ir pasiekėme, kad žmonės nebebūtų klaidinami, – priimta direktyva, kuria skirtingų produktų pardavimas tokioje pačioje pakuotėje pripažįstamas nesąžininga komercine veikla."
Dalyje ES valstybių parduodami identiškai supakuoti, tačiau galbūt prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. 2018 m. spalį pradėtu tyrimu siekta įvertinti Lietuvos vartotojų žinias ir nuomonę apie produktų dvejopą kokybę bei ištirti, kokį poveikį galbūt dvejopa produktų kokybė daro vartotojų elgsenai priimant sprendimus dėl pirkimo.
Esame lygiaverčiai ES nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokie nesijaučia.
Lemtų pasirinkimą
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69 proc. respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą – 30,8 proc. vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų, o 12,88 proc. – tikrai nepirktų.
Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Šias prekes pirktų vos 2,85 proc. respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina, nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Taigi, vertinant produkto kokybę, sveikumą ir pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.
Vakarai yra Vakarai
Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekės ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė 17 (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), 9 šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik 1 šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes, nei tiekiamos Lietuvai.
Tie patys 75 proc. respondentų pritaria, kad dvejopa kokybė galioja ne tik maisto, bet ir kitiems produktams, buities prekėms, žaislams, drabužiams.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikto vartotojų elgsenos tyrimo rezultatai yra dar vienas ES egzistuojančios dvejopos kokybės produktų problemos įrodymas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad dvejopa produktų kokybė turi neigiamą poveikį vartotojų pasiryžimui pirkti tam tikrus produktus.
Vis dėlto skiriasi
Pernai pavasarį pasiūlytuose ES direktyvų pakeitimuose Europos Komisija pasiūlė nustatyti, kad skirtingose šalyse to paties prekės ženklo, bet skirtingos sudėties produktų pardavimas būtų laikomas nesąžininga prekyba. Už tai turėtų būti taikomos iki 4 proc. metų apyvartos baudos.
Tačiau prieš dvi savaites Europos Komisija paskelbė visiškai kitokias išvadas: kad mokslininkai nerado įrodymų, jog ES rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi. Tačiau, pasak viceministrės I.Gudžiūnaitės, kokybė labai skiriasi.
"Parduodamo Vokietijoje sūrelio sudėtis gana paprasta, iš kokių penkių ingredientų – sūris, druska, žolelės ir panašiai, – aptariant tyrimų "Produktų dvejopos kokybės poveikis Lietuvos vartotojams" rezultatus, sakė I.Gudžiūnaitė. – Lietuvoje tas pats gamintojas, tas pats sūrelis taip pat reklamuojamas, tačiau sudėtyje yra dar penki papildomi elementai, kaip kažkokios rūgštys, papildomai pridedančios skoninių savybių. Manau, kad sūrelio atveju čia būtų kokybės skirtumas ir turbūt būtų prastesnė kokybė Lietuvos rinkai, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus25
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...