Mažiau rūko

Vos tik pradėjęs dirbti Baltijos šalių regione, M. Baltesas darė prielaidą, kad Lietuvoje vartotojai linkę greitai prisitaikyti prie pokyčių, noriai išbando inovacijas, todėl turi panašumų su Japonijos rinka. Šioje pozicijoje M. Baltesas dirba jau ilgiau nei metus ir šiandien sako, kad viskas, ką teko pamatyti, tik patvirtina šią prielaidą.

„Lietuviai tikrai yra labai smalsūs, jie yra atviri technologijoms ir inovacijoms. Tikrai yra daug panašumų su Japonijos rinka, – sako jis. – Čia žmonės yra ne tik smalsūs, bet ir siekia daugiau informacijos. Jiems neužtenka reklamos, kurioje sakome, kad tai yra jų sveikatai palankesnė alternatyva – jie kelia klausimų, kodėl tai yra geresnis pasirinkimas. Todėl, manau, tai yra dvejopas smalsumas: domiuosi naujovėmis, kurios atitinka mano gyvenimo būdą, yra modernios ir inovatyvios, bet taip pat noriu daugiau faktų apie šį produktą.“

„Iš tiesų dažnai lyginu Lietuvą su Japonija, ji taip pat yra labai svarbi BAT rinka, o kaitinamųjų produktų segmente tai yra vienos pagrindinių kompanijos rinkos dalį užimančių šalių“, – priduria jis.

Tendencijos Lietuvoje, kaip ir daugumoje rinkų, nesikeičia – žmonės tiesiog mažiau rūko, konstatuoja M. Baltesas: „Jie nustoja rūkyti. Tai yra bendras sąlyčio taškas, bet skirtumų atsiranda, kai kalbame apie šios tendencijos adaptacijos greitį. Vakarų Europa vienu metu buvo šiek tiek labiau pažengusi, bet dabar Baltijos regionas labai greitai vejasi, tai yra labai reikšminga rinkos dalis.“

M. Baltesas taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu tie rūkaliai, kurie pasirenka pereiti prie cigarečių alternatyvų, šį žingsnį žengia ankstesniu gyvenimo etapu. „Turiu pasakyti, kad Lietuva ir visas Baltijos šalių regionas yra šios tendencijos priešakinėse linijose, – tvirtina jis. – Į Rytų ir Centrinės Europos regioną iš kompanijos perspektyvos žiūrime bendrai, čia vartotojai labai greitai perima pokyčius. Manau, viena priežasčių yra atvirumas skaitmeninei komunikacijai ir panašiems dalykams. Kitos rinkos, pavyzdžiui, Vokietijos, kurią išmanau, nes pats esu vokietis, kartais atsilieka šiame procese.“

Verslo transformacija

Pastaraisiais metais tabako pramonė bando nukreipti rūkalius link naujų, mažiau žalingų bedūmių alternatyvų. M. Baltesas įsibėgėjusią transformaciją vertina gerai. „BAT strategija vadinasi „Geresnis rytojus“ (angl. Better tomorrow). Esame įsipareigoję kurti geresnį rytojų, tai įmonės misija. Dabar norime sumažinti šių pokyčių efektus mūsų verslui“, – teigia jis.

„Šiuo metu visame pasaulyje yra 25 mln. rūkalių, kurie jau juda nuo cigarečių prie alternatyvių produktų. Iki 2035 m. mes pamatysime, kaip šis skaičius užaugs iki 50 mln., vadinasi, per tam tikrą laikotarpį galime padvigubinti šį skaičių. Tai yra mūsų ambicija ir kol kas, sakyčiau, einame teisingu keliu, siekdami šio tikslo“, – pasakoja M. Baltesas.

Tai, kas šiandien vyksta tabako pramonėje, yra priemonių ir veiksmų kompleksas, iš esmės tai yra ir verslo modelių transformacija. „Pereiname nuo labai tradicinės cigarečių kompanijos, prie novatoriškos nikotino kompanijos. Norime savo klientams pasiūlyti geriausias galimas alternatyvas, jeigu jie nusprendžia, kad nori mesti rūkyti. Tai nėra tik naujų produktų gamyba, tai ir įsipareigojimai tabako pramonės reguliuotojams, naujos rinkodaros formos, labai didelis vartotojų edukavimas ir nuolatinės investicijos į mokslą“, – situaciją paaiškinti bando M. Baltesas.

Jo teigimu, šiame kelyje būtinas tęstinumas ir atsakinga komunikacija su vartotoju, nes tik taip galima jį pasiekti ir tinkamai pristatyti galimų naujų pasirinkimų pranašumus.

Augalinės kilmės

Atsiranda vis daugiau inovatyvių būdų mesti cigaretes, pavyzdžiui, Lietuvoje veikia nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija. Tačiau keičiasi ir pati rinka, gaminami nauji produktai – kaitinamasis tabakas ar netgi vadinamosios arbatžolių cigaretės be tabako.

M. Baltesas sako, kad, pavyzdžiui, Skandinavijoje itin populiarūs nikotino maišeliai, tad BAT šioje rinkoje siūlo savo „Velo“ nikotino maišelius. Lietuvoje populiarūs „Glo“ kaitinamojo tabako produktai, skirtingose rinkose įsitvirtina ir „Veo“ rūkomieji produktai, kurių sudėtyje yra žolelių, bet nėra tabako.

Norime suteikti vyriausybėms ir reguliuotojams mokslinių duomenų, nes iš tiesų esame toje pačioje pusėje: norime užtikrinti, kad rinkoje būtų kuo mažiau žalingų produktų.

Įmonė siekia tobulinti produktus, kurių jau yra pasiūliusi skirtingoms rinkoms, bet ieško ir naujovių, ypač didesnės augalinės kilmės produktų integracijos į BAT rinkinį. Pasak M. Balteso, jei atliekami tyrimai parodys, kad yra geresnių alternatyvų, kompanija jas tikrai pasiūlys. Be to, daug kas priklauso ir nuo reguliuotojo: ar jis patvirtina naujus gaminius, ar vis dėlto ne, pabrėžia M. Baltesas.

„BAT kasmet išleidžia 350 mln. svarų vien tyrimams, paieškoms, kas galėtų būti tobulinama, kas padėtų mūsų produktams daryti mažiau žalos sveikatai“, – teigia įmonės vadovas Baltijos regionui.

Trys pamatiniai poliai

Per akistatą su rinkos pokyčiais BAT strategijos centre atsidūrė siekis prisidėti prie sveikesnės visuomenės. „Tai yra ilgalaikė kelionė, greitai nuo to nenukrypsime“, – tikina M. Baltesas.

„Yra trys pamatiniai poliai: mažesnis poveikis vartotojams ir mūsų verslui; socialinis poveikis, tęsiant komunikaciją su reguliuotoju ir taip pat vartotojais, informuojant juos, kas naujo sukurta, kas mažiau žalinga; ir darbas su rinkos reguliuotojais. Taip, mes sutinkame, kad turi būti tam tikri apribojimai, bet, kita vertus, tikimės, kad visi reguliuotojai leis mums teikti vartotojams mažiau žalingų produktų“, – viliasi jis.

M. Balteso teigimu, tinkamas tabako ir nikotino produktų reglamentavimas netgi padėtų pasiekti įmonės tikslus. „Kol vartotojai siekia naujovių, mes turime skatinti atvirą dialogą. Kartais šiame lauke dirbti kartu su reguliuotoju sekasi geriau, kartais – prasčiau, iš tiesų, turime labai skirtingą paveikslą skirtingose rinkose. Baltijos šalių regione kai kurie produktai yra reguliuojami, kai kurie – ne. Jei kalbame apie šias šalis, tiesiog turime žinoti, kad tai yra kitokios rinkos, su kitokiu reguliavimu“, – teigia jis.

Lūžis: šiuo metu pasaulyje yra 25 mln. rūkalių, kurie jau juda nuo cigarečių prie alternatyvių produktų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Viskas turi būti subalansuota ir moksliškai patvirtinta. Bandyti ką nors palenkti be realaus tikslo neturi prasmės. Todėl mes norime suteikti vyriausybėms ir reguliuotojams mokslinių duomenų, nes iš tiesų esame toje pačioje pusėje: norime užtikrinti, kad rinkoje būtų kuo mažiau žalingų produktų. Nemanau, kad įmanoma tai pasiekti be reguliuotojo indėlio. Jis yra viena svarbiausių suinteresuotų šalių siekiant šio tikslo“, – pabrėžia M. Baltesas.

„Toliau įgyvendinsime šiuos tikslus, investuosime į savo mažesnės rizikos produktų plėtrą, nes klientai turi teisę reikalauti tokių pasirinkimų. Bus daugiau tyrimų, įrodymų, komunikacijos, būsime atviri ir konstruktyvūs partneriai dialoge su reguliuotoju, – apie artimiausius ateities planus sako BAT vadovas Baltijos šalims. – Tai tik laiko klausimas, bet vis daugiau vartotojų atsisakys rūkymo ir pereis prie naujų kategorijų, tokių kaip „Velo“, „Veo“ ar „Glo“.