Atšilusiais Lietuvos ir Baltarusijos santykiais naudojasi verslas

Dirbti Baltarusijoje gerokai lengviau nei Lietuvoje – tai įrodinėja verslininkai. Šiuos žodžius, matyt, galėtų patvirtinti lietuvių vykdomi ambicingi projektai ir šimtus milijonų litų sieksiančios investicijos.

Uždegta žalia šviesa

Nenuspėjama valstybė, autoritarinis režimas, uždara ir reguliuojama ekonomika – tai tik keletas tradicinių epitetų, ne vienus metus lydinčių kaimynę Baltarusiją. Tačiau ir sklandančių mitų, ir pagrįstų įspėjimų neišsigandę ir šioje šalyje investavę Lietuvos verslininkai nesigaili – rizika pasiteisino, juolab kad ir pati Baltarusija ne tik deklaruoja pastangas pritraukti investuotojus.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje registruota daugiau kaip 300 lietuvių kapitalo įmonių, o Lietuvos ambasada Baltarusijoje kasdien sulaukia dviejų trijų mūsų šalies verslininkų paklausimų.

Dienraščio kalbinti verslininkai pripažįsta, kad pastaruosius dvejus metus jaučiamas gerokai didesnis mūsų verslo aktyvumas Baltarusijoje. Dairytis naujų medžioklės plotų paskatino ne tik Lietuvos rinką sukausčiusi ekonomikos krizė, bet ir akivaizdžiai pagerėję politiniai šalių kaimynių santykiai.

"Sąlygos investuoti Baltarusijoje neblogos, ypač dabar, kai pagerėjo politiniai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Situacija ypač pasikeitė per pastaruosius dvejus metus. Lietuviams uždegta žalia šviesa. Net valdžia padeda", – pasakojo Nikolaj Kolesnik, statybų bendrovės "Alvora", jau 11 metų dirbančios Baltarusijoje, direktorius.

Tačiau ir pati Baltarusija deda nemažai pastangų, kad pritrauktų investuotojus. Anot bendros Lietuvos ir Baltarusijos įmonės "Stadium" direktorių tarybos pirmininko Rimanto Purtulio, Baltarusijos centrinės valdžios veiksmai siekiant, kad investuotojams netektų susidurti su bereikalingomis biurokratinėmis kliūtimis, akivaizdūs. "Tarkime, prieš dvejus trejus metus Baltarusijoje tebegaliojo senos tarybinės statybų projektavimo normos. Dabar galioja prezidento įsakas, kuriuo leidžiama investuotojams įgyvendinti projektus, jei jie atitinka Vakarų Europoje taikomus reikalavimus", – pateikė pavyzdį pašnekovas.

Įdarbina kitas įmones

Šiuo metu Baltarusijoje "Alvora" vykdo statybos darbus 11-oje objektų, kuriuose dirba apie 200 specialistų iš Lietuvos. Nuo metų pradžios jau atlikta 14 mln. eurų vertės darbų. "Antra tiek investicijų dar laukia", – sakė įmonės vadovas N.Kolesnik.

Stambiausias "Alvoros" projektas – beveik 200 tūkst. kv. m ploto prekybos centro "Lido" statybos. "Tai bus didžiausias prekybos centras ne tik Minske, bet ir visoje Baltarusijoje. Planuojama, kad jis pradės veikti 2012 m. Nesame statę iki šiol tokio masto statinių ne tik Baltarusijoje, bet ir kitur", – pripažino pašnekovas.

Tokie užmojai "Alvorai" leido įtraukti į projektą ir kitas Lietuvos įmones. "Vežame konstrukcijas iš Lietuvos, tad duodame užsakymų ir mūsų įmonėms: "Betonikai", "Gelžbetoniui", – sakė N.Kolesnik. Kasdien iš Lietuvos į Baltarusiją keliauja po 30 vilkikų, prikrautų gelžbetonio gaminių, nes Baltarusijoje nėra gamyklos, kuri gamintų tokias konstrukcijas. "Alvora" parūpina užsakymų ir kitoms mūsų šalies statybų sektoriaus įmonėms: stogdengiams, pamatų klojėjams.

"Alvora" neslepia ketinimų dalyvauti ir Baltarusijoje planuojamoje įgyvendinti energetikos objektų statybos programoje.

Nuo prekybos iki gamybos

Daugiau nei dešimtmetį Baltarusijoje savo produktais prekiaujanti ir šioje šalyje tiekimo įmonę valdanti "Vičiūnų" grupė jau planuoja žengti į kitą veiklos etapą. Birželį grupė įsteigė dvi įmones, kurios vykdys investicinę veiklą: kitais metais pradės gamyklos, o vėliau – ir logistikos centro statybas. Įmonės veiklą turėtų vykdyti Minsko laisvojoje ekonominėje zonoje.

"Žemės sklypus jau esame pasirinkę, kitais metais planuojame pradėti statyti gamyklą, paskui logistikos sandėlius. Baltarusija patogi vieta tiek gamybai, tiek logistikai. Gamykloje žadame gaminti trumpesnio galiojimo termino produktus: rūkytą ir šviežią žuvį, salotas", – pasakojo Visvaldas Matijošaitis, "Vičiūnų" įmonių grupės valdybos pirmininkas.

Baltarusijoje pagaminta produkcija bus parduodama grupei priklausančioms tiekimo įmonėms Ukrainoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, galvojama ir apie Kazachstaną, Moldovą.

"Pradėsime nuo 3–4 mln. eurų investicijų, o vėliau panaši suma bus investuojama kasmet", – skaičiavo V.Matijošaitis.

Finansinių išteklių projektui įgyvendinti veikiausiai taip pat bus ieškoma Baltarusijoje.

Kyla logistikos terminalas

Leidimus statyti jau gavo ir darbus pradėjo bendra Lietuvos ir Baltarusijos įmonė "Belvingeslogistik", kuri Baltarusijoje planuoja pastatyti logistikos centrą. Bendro Lietuvos įmonių "Alvora" ir "Vingės logistikos grupė" bei Baltarusijos transporto įmonės "Belintertrans" projekto vertė – daugiau nei 60 mln. litų, o veiklą terminalas žada pradėti kitų metų gegužę.

"Matėme geras perspektyvas šioje rinkoje, – apie sprendimą pradėti logistikos centro statybas Baltarusijoje kalbėjo Arūnas Untanas, bendrovės "Belvingeslogistik" komercijos direktorius. – Šioje rinkoje nėra tokio tipo transporto ir logistikos centrų, būsime pirmieji, kurie pastatysim, ir jaučiame didžiulį susidomėjimą. Rinka yra tuščia, todėl mes esame Baltarusijoje."

Baltarusija pirmauja Europoje pagal krovinių gabenimo vilkikais apimtį, o modernių sandėliavimo patalpų stinga. Naujajame logistikos centre bus siūlomas visas šiuolaikinių logistikos paslaugų kompleksas: tarpininkavimas muitinėje, prekių sandėliavimas ir skirstymas, krovos darbai, transporto ekspedicinės ir kitos paslaugos.

Milžiniškas kompleksas

Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) su Minsko miesto administracija dar 2006 m. įkūrė bendrą įmonę "Stalium", kuri sostinėje įgyvendina net du didžiulius projektus: maždaug 250 mln. eurų vertės daugiafunkcio komplekso ir maždaug 100 mln. eurų vertės dviejų gyvenamųjų namų kvartalų statybas. Pirmasis projektas apima stadiono "Traktor" rekonstrukciją, dengto maniežo ir treniruočių stadiono, dviejų viešbučių, verslo ir prekybos centrų statybas, parko teritorijos tvarkymą.

"Projektai jau paruošti ir dar šiais metais bus pradėta stadiono rekonstrukcija, ruošiamasi pradėti viešbučio statybas", – sakė "Stadium" direktorių tarybos pirmininkas R.Purtulis.

Anot jo, Minske trūksta viešbučių, o 2014 m. Baltarusijoje planuojamas ledo ritulio čempionatas, tad Baltarusijos valdžia įmonės "Stalium" paprašė nedelsti su daugiafunkciame komplekse suplanuotų viešbučių statybomis.

"Komplekse numatyta daug objektų. Planuojame, kad statybos užtruks ketverius penkerius metus, stadiono rekonstrukciją vykdysime etapais, kad jame toliau galėtų treniruotis ir žaisti futbolo klubas "Partizan". Stadione planuojame įrengti atvirą apšildomą aikštę. Tokios Rytų Europoje bus tik keturios: po vieną jau yra Maskvoje, Sočyje ir Baltarusijoje, dar viena – mūsų projekte. Po veja bus klojami vamzdžiai, kurie ją ir šildys – taip sezoną galima pratęsti dviem trimis mėnesiais, o naudodami specialią technologiją nesugadinsime vejos", – apie planuojamus darbus pasakojo R.Purtulis.

Imsis butų statybos

Su daugiafunkcio komplekso statybomis prasidės darbai ir viename iš dviejų gyvenamųjų namų kvartalų. "Mums yra skirti žemės sklypai dviem gyvenamiesiems rajonams. Viename jų šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje jau pradėsime statyti namus. Antrasis dar projektuojamas", – pasakojo įmonės "Stadium" direktorių tarybos pirmininkas.

Gyvenamųjų namų kvartaluose planuojama pastatyti 17–27 aukštų pastatus, kuriuose bus įrengti ne tik butai, bet ir komercinės paskirties patalpos, biurai. Viename kvartale planuojama pastatyti apie penkis šešis namus.

"Kadangi sporto įrenginiai komerciškai neatsiperka, mums suteikė galimybę statyti gyvenamuosius plotus. Taip galėsime kompensuoti sporto objektų statybas", – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, Baltarusijoje kai kurie formalumai, susiję su statybomis, tvarkomi netgi greičiau nei Lietuvoje. "Paliko įspūdį, kaip greitai ir sklandžiai buvo sutvarkytas žemės skyrimo gyvenamųjų namų kvartalams klausimas", – užsiminė R.Purtulis.

Nudegti nebijo

Baltarusijoje ypač trūksta gyvenamojo ploto, tad valstybė pradėjo specialią programą, kurią įgyvendinti kviečiamos ir mūsų statybų įmonės. Tačiau ne visos drįsta imtis gyvenamosios statybos po to, kai teko išgyventi nekilnojamojo turto burbulo sprogimą Lietuvoje.

"Ir mes gavome pasiūlymą statyti gyvenamuosius namus. Žinodami Lietuvos patirtį, svarstome, ar tokia pati istorija nepasikartos ir Baltarusijoje. Tad siūlymus statyti gyvenamuosius namus iki šiol atmesdavome, o dabar svarstome", – kalbėjo "Alvoros" vadovas N.Kolesnik.

Milžinišką gyvenamosios statybos projektą Minske įgyvendinanti ŪBIG tokių baimių kol kas neturi. "Minske su aplinkiniais rajonais yra apie 2,5–3 mln. gyventojų, visoje Baltarusijoje – apie 11 mln. gyventojų. Žinoma, rizika visuomet yra. Tačiau Baltarusijoje nebuvo tokio būsto pasiūlos ir paklausos sprogimo, koks buvo Lietuvoje. Rinka pamažu prisotinama, šis procesas nėra begalinis, tačiau perspektyvą gyvenamojoje statyboje matome dar 5–10 metų į priekį", – įsitikinęs R.Purtulis.

Statybų bumui Baltarusijoje, kai aplinkinių šalių nekilnojamojo turto rinkoje tebesitęsia sąstingis, didžiausią įtaką turi valstybės vykdoma politika. Šiuo metu Baltarusija vykdo valstybinę gyvenamojo būsto programą.

Statybas Baltarusijoje paskatino ir prezidento Aliaksandro Lukašenkos dekretas, leidžiantis pradėti statybas neužbaigus projekto. Lietuviams paranku ir tai, kad nebereikia mokėti muito, kai įvežamos medžiagos, reikalingos investiciniam projektui įgyvendinti.

Užtikrina priėjimą prie jūros

Daug vilčių su Baltarusija sieja ir Klaipėdos uostas, čia dirbančios įmonės. Baltarusijos kroviniai sudaro kone ketvirtadalį bendros krovos apimties Klaipėdos uoste. Tiesa, dėl jos tenka konkuruoti su Latvijos ir net Estijos uostais.

"Baltarusijoje yra naudingųjų iškasenų, išvystyta mašinų pramonė, geografiškai ji yra svarbioje Rytų ir Vakarų tranzito koridoriaus vietoje, o Lietuva kaimynams gali pasiūlyti artimiausią išėjimą prie jūros", – sakė bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža. KLASCO krauna Baltarusijos gamintojų trąšas – daugiausia susivienijimo "Belaruskalij" produkciją.

Gamybą Baltarusijoje ketina pradėti ir bendrovė "Vakarų medienos grupė". Investicijos į plokščių, gamybos ir faneros fabrikų kompleksą gali siekti apie 65 mln. eurų (224,4 mln. litų), o naujieji fabrikai veiklą turėtų pradėti 2012 m. Planuojama, kad fabrikų komplekso statybos Baltarusijos Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje prasidės jau šį rudenį.

Aktyvūs lietuviai Baltarusijoje ir mažmeninės prekybos srityje. Šiemet birželio pabaigoje Minske buvo atidarytas didžiulis statybinių medžiagų, ūkinių ir buities apyvokos reikmenų prekybos centras OMA, kuris buvo pastatytas padedant "Senukams".

Dirbti lengviau

"Dabar dirbti Baltarusijoje gerokai lengviau nei Lietuvoje, ir tai galiu garsiai pareikšti visiems Lietuvos verslininkams", – drąsiai rėžė bendrovės "Belvingeslogistik" komercijos direktorius A.Untanas.

Anot jo, politiniame lygmenyje pasikeitę dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai didelę įtaką turi ir verslui. "Premjero vizitas Baltarusijoje, abiejų šalių prezidentų susitikimas – tai labai svarbu. A.Lukašenka buvo pasikvietęs Lietuvos verslo lyderius Baltarusijoje ir pažadėjo aukščiausio lygio paramą, ir tai nėra tik deklaracija", – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, palankus požiūris į investuotojus jaučiamas visuose valdžios lygmenyse. "Nėra, kaip pas mus, jokių nenorų ar atsisakymų pasirašyti projektų dokumentus ar paspartinti procesus, pasiteisinant formaliais pažeidimais", – dėstė A.Untanas.

Akivaizdūs Baltarusijos veiksmai skatinant užsienio investicijas šalyje – mokesčių lengvatos. "Esame atleisti nuo muito ir pridėtinės vertės mokesčių įvežamiems būsimo terminalo įrenginiams ir medžiagoms. Tai didžiulė paskata. Visos medžiagos, kurios įvežamos iš Vakarų šalių, neapmokestinamos nei muitu, nei PVM. Tas pats ir su būsimu pelno mokesčiu", – vardijo pašnekovas.

Anot jo, svarbu ir tai, kad Baltarusijoje bankai kur kas lengviau finansuoja tokius projektus ir suteikia jiems paskolas. Nerimą verslininkams kelia nebent netikrumas dėl šalies ekonominės ir politinės ateities. Štai pernai Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 30 proc., o šįmet laukia prezidento rinkimai.