- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities.
Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų. Smarkiai padidėjus būsto šildymo išlaidoms apkarpyti pinigus kitiems tikslams žmonės ryžtasi sąmoningai arba tiesiog yra priversti taupyti, o beveik trečdalis tokios galimybės neturi dėl savo socialinės padėties arba pajamų dydžio.
Išlaidos nemažėja tik būtiniausioms prekėms
Tarp taupančiųjų daugiausia yra žmonių, kurių vieno šeimos nario pajamos per mėnesį siekia 401-500 eurų (60,2 proc.) ir pensininkų (54,5 proc.), rodo apklausos rezultatai.
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto ekonomikos katedros mokslo darbuotoja Viktorija Tauraitė sako, kad gyventojų išlaidas atspindi naujausi – spalio mėnesio – Statistikos departamento vartojimo duomenys, rodantys, jog didžioji dalis išlaidų tenka būtiniausioms prekėms, kurių sąskaita taupyti negalima.
„Daugiausiai žmonės išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, būstui, vandeniui, elektrai, kurui ir transportui – apie taupymą šioms kategorijoms mes nelabai galime kalbėti, nes jos didžiąją dalį krepšelio sudaro“, – BNS sakė V. Tauraitė.
Anot jos, artėjant žiemai mažėjo gyventojų išlaidos švietimo ir ryšių paslaugoms, taip pat – viešbučiams, kavinėms, restoranams.
„Gal iš tikrųjų žmonės, dabartiniu laikotarpiu bandydami taupyti, kavinėse ir restoranuose pinigų išleidžia mažiau, stengiasi į jas neiti, gaminti namuose pietus, skirtus valgyti darbe. O ir vizualiai žmonių kavinėse ir restoranuose mažėja, ten kainos irgi auga, todėl tai galėtų būti viena iš alternatyvų taupymui“, – kalbėjo V. Tauraitė.
Pagal regionus artėjanti žiema apie taupymą dažniausiai verčia galvoti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojus.
Klaipėdos krašto Socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis sako, kad tarp jos narių lankomų remiamų gyventojų itin juntamas poreikis taupyti būsto šildymui.
Kas kiša foliją už radiatorių, kas jį prisuka – tai veikia ir psichologiškai, kai kasdien girdima apie aukštas kainas.
„Sunku ką nors sutaupyti, kai yra tokios malkų, šildymo, elektros, granulių kainos, bet visi tų taupymo būdų, net elementariausių, ieško. Kas kiša foliją už radiatorių, kas jį prisuka – tai veikia ir psichologiškai, kai kasdien girdima apie aukštas kainas“, – BNS sakė S. Liekis.
Socialiniai darbuotojai moko tvarumo
S. Liekis teigia, kad socialiniai darbuotojai gyventojams vis dažniau tampa patarėjais – kokie sprendimai padėtų sumažinti išlaidas.
„Socialinis darbuotojas kartais pataria, kaip taupyti – kad šilumos mažiau išeitų, kad renovacijai būtų pritarta, yra ir elektros lemputės – reikia paaiškinti, kad yra jų taupesnių. Atrandame tvarumo idėjas ir savo darbe, mokome gyventojus“, – sakė S. Liekis.
Apklausos duomenimis, kaime prieš artėjančią žiemą taupo 49 proc. gyventojų, 35 proc. teigė neturintys, iš ko taupyti, o 12 proc. sakė nematantys reikalo taupyti.
Taupyti galimybių tvirtino neturį 66 proc. bedarbių ir 53 proc. žmonių, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 400 eurų.
Anot S. Liekio, kai taupyti ribojant išleidžiamą sumą neįmanoma, galima bandyti išlaidas mažinti arba gyventojams padėti kitaip – dalijantis su jais maistu, apgalvojant elektros vartojimą namuose.
„Kažkam jau pavyksta išgyventi iš „Maisto banko“, populiarėja dalijimosi idėjos, likusios nuo pandemijos laikų, kai pažeidžiamiausi žmonės negalėjo išeiti iš namų, atsirado kaimynų iniciatyvos jais pasirūpinti. Atsiranda nemažai tvarumo, taupyti visada buvo galima ne tik skaičiuojant pinigus, bet ir tam tikrais veiksmais. Man atrodo, kad kiekvienas iš mūsų dabar dažniau pagalvojame, kur nelaikyti įjungtos šviesos. Tokie dalykai, kaip aukštos kainos, savaime verčia susimąstyti“, – kalbėjo S. Liekis.
Vilniečiai dažniausiai atsakė, kad nėra poreikio taupyti – taip mano 25 proc. sostinės gyventojų, tuo metu šalies vidurkis yra 16 procentų.
Ekonomistė V. Tauraitė sakė, kad taupymo įpročiai ar sprendimai priklauso nuo žmonių pajamų.
„Tie žmonės, kurie uždirba mažiausias pajamas, jie tikriausiai turėtų taupyti ir įvairioms pramogoms, kas neturėtų būti būdinga vidutines ar didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Artėja šventės, vis tiek dalis gyventojų renkasi tam tikras atostogas Lietuvoje arba keliauja į užsienį“, – teigė ji.
Kitiems, anot ekonomistės, būtiniausiomis prekėmis tampa tos, be kurių, iš pirmo žvilgsnio, galima išsiversti.
„Pavyzdžiui, išlaidos drabužiams priklauso nuo tam tikro amžiaus. Jeigu tai yra šeima, turinti mažamečių vaikų, tai drabužiai yra pirmo būtinumo prekė, tačiau dalis gyventojų gali taupyti ir aprangos ar avalynės sąskaitą“, – svarstė V. Tauraitė.
Jos teigimu, atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą infliaciją, pirkinius reikėtų planuoti, atsakingai vertinti ir prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus bei turėti „finansinę pagalvę“, kurios apimtis būtų 3–6 mėnesių santaupų rezervas.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė, ar jie taupo/taupė artėjančiai žiemai.
Atsakymai: taip (taupau/taupiau) – 48,8 proc., nėra poreikio taupyti – 16,2 proc., neturiu iš ko taupyti – 29,8 proc., neatsakė – 5,2 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko lapkričio 10–19 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Jos metu apklausti 1002 pilnamečiai šalies gyventojai 27 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 10 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...