„BaltCap“ skandalas: ar panašių aferų tikrai daugiau nėra?

Kai teisėsauga prieš mėnesį pirmą kartą išėjo paaiškinti, kodėl tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti net 40 mln. eurų, pradėta nuo teorijos. Dešimt minučių vardinta, kiek daug finansų sistemos apsaugų. Bet kodėl visos šios apsaugos nesuveikė, o tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis iš fondo „BaltCap“ galėjo pavogti 40 milijonų. Tą pradėjo aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija. 

„Problemą visi pripažįsta, bet tą problemą bando mėtyt kaip karštą bulvę“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. 

Net paaiškėjus, kad užpernai buvo tiriama, iš kur Š. Stepukonio sąskaitose yra milijonai, o pareigūnai patikėjo dokumentais, kuriuos pateikė pats Š. Stepukonis, nei viena institucija savo klaidų neįžvelgia.

„Susidaro pirminis įspūdis, kad pilnai už procesą nėra atsakinga kažkokia viena įstaiga. Visi po truputį atsakingi, po truputį yra procese“, –  sakė A. Stončaitis. 

Konservatoriai siūlė nieko nesiaiškinti. Esą klausimai, ar tarnybos nemato spragų – šou.

„Man atrodo, kad tai jau kažkoks priešrinkiminio šou darymas, bandant spekuliuoti institucijų reputacijomis“, – teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadas pranešė, kad prieš pat posėdį pradėtas vidinis tyrimas tarnyboje.

„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikt tarnybinį patikrinimą. Kitos institucijos nuo savęs gal pasakys. Bet tai nereiškia, kad mes įžvelgiam, kad galimai buvo tam tikras kažkieno nusižengimas“, – kalbėjo FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

FNTT sako, kad priežiūra veikia, nors tarnyba neviešai seniai pripažįsta, kad trūksta pareigūnų. Užpernai, kai bandyta tirti Š. Stepukonio sąskaitą, gauta 100 tūkst. kitų pranešimų apie įtartinas operacijas. FNTT vadas pasiūlė Seimo nariams nesikišti į vieną skandalingiausių aferų Lietuvos istorijoje.

„Noriu kreiptis į įstatymų leidėją. Negalima keisti įstatymo dėl vieno nusikaltimo“, – tikino R. Kiškis.

Finansų ministerijos taip pat buvo klausta, ar ministerija bando aiškintis, kas Š. Stepukonio atveju galėjo nesuveikti, ar galime būti ramūs, kad panašių aferų nėra daugiau.

„Pagrindinis klausimas, ar tų „BaltCap“ atvejų Lietuvoje nėra ir daugiau“, – šnekėjo A. Stončaitis.

Finansų ministerijoje vidinis tyrimas neatliekamas. Taip pat siūlo griežtinti  lošimų verslą. Bendrovės turėtų stebėti probleminius lošėjus.

„Artimiausiu metu mes pateiksim azartinių lošimų įstatymo pakeitimus“, – tvirtino Finansų ministerijos patarėja Vilija Petronienė. 

Apie lošimų griežtinimus kalba ir konservatoriai.

„Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos“, – sakė Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos.

Komisijos pirmininkas sakė, kad problema – ne čia. Kad svetimus pinigus praloštum, pirmiausia, juos turi pavogti.

„Prie tokio tikrai griežto deklaruojamo finansinio kontrolės mechanizmo buvo pavogta daugiau nei 40 mln. eurų“, – teigė A. Stončaitis.

Lietuvos bankas sulaukė priekaištų, kad pernelyg priekabiai kontroliuoja finansų įstaigas. Bet tikrinama tik kokia kontrolė nustatyta dokumentuose, o ne kokios operacijos vykdomos realiai. 

„Ateiname į finansų įstaigas, žiūrime, ar yra mechanizmai, ar jie veikia. Be abejo, mes nerenkame informacijos apie konkrečias transakcijas, kurios eina per finansų bendroves“, – pasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Lietuvos bankas neneigia, užpernai taip pat žinojęs apie milijonus Š. Stepukonio sąskaitose, bet nieko nedarė, nes pagal tvarkas – neprivalėjo.