- Remigijus Bielinskas, Giedrius Gaidamavičius, Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2 proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad išankstiniai skaičiai nestebina ir atitinka prognozes, o infliacija gali ir toliau didėti iki pavasario – didžiausios įtakos jai daro pasaulliniai procesai.
„Europos energetinė krizė, išsibalansavusi pasaulinė tiekimo grandinė, butelio kaklelio efektas žaliavų rinkose, brangstančios maisto žaliavos – jų brangimo greitu metu sustabdyti nepavyks, nes dėl energijos kaštų šoktelėjo trąšų kainos, o tai paveiks šių metų derlių. Todėl metinės infliacijos fronte perspektyvoje nėra optimistinių ženklų, panašu, kad stebėsime aukštesnės infliacijos metus“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, atsižvelgiant į dujų, elektros bei naftos kainų didėjimą, toliau matomas infliacijos augimas nėra netikėtas.
„Į šią infliaciją reikėtų žiūrėti ne kaip įsisukančią infliacinę spiralę, bet kaip į vienkartinį didelį kainų šuolį, kuomet tiek dėl pabrangusių žaliavų, tiek dėl pabrangusių transportavimo išlaidų, energetinių išlaidų ir sparčiai didėjančių darbo sąnaudų, atlyginimų, daugelis įmonių nebeturėjo galimybių prisiimti padidėjusių sąnaudų, neperkeliant jų galutiniams vartotojams“, – teigė ekonomistas.
„Vis tik pagrindinė jo priežastis yra energetiniai ištekliai, importuojamos dujos ir elektra, kurios yra brangios visoje Europoje“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tai, kad infliacija Lietuvoje auga, rodo energetinių išteklių kainų augimo įtaka prekių ir paslaugų kainoms.
„Normalu, kad infliacija Lietuvoje spartėja, nes šiuo metu vyksta transformacija iš energetinių išteklių infliacijos prie prekių ir paslaugų infliacijos. Energetinių kainų augimas ne iš karto pasirodo ir duoda efektą kitiems sektoriams. Tai dar tęsis kurį laiką turint omenyje, kad energetinių kainų augimas pastaruoju metu buvo pakankamai didelis“, – sakė Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas.
Normalu, kad infliacija Lietuvoje spartėja, nes šiuo metu vyksta transformacija iš energetinių išteklių infliacijos prie prekių ir paslaugų infliacijos.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, be išorinių veiksnių, didžiausios įtakos infliacijai Lietuvoje daro nuo sausio didėjančios paslaugų kainos, kurias lemia ir darbo jėgos kaštai.
„Tai chroniškas veiksnys, panašu, kad ir šiemet nepavyks jo išvengti, paslaugų kainodaroje kertinę dalį sudaro darbo kaštai. Tam šiemet yra rimtų priežasčių, nes minimali alga didėja net 14 procentų, o naujų darbo vietų skaičius viršija bedarbių skaičių, darbo rankų trūksta, o tai sukelia papildomą spaudimą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, poveikį infliacijai vis dar daro ir koronaviruso pandemijos šleifas.
„Sumažėjo gavybos, gamybos apimtys, ištuštėjo sandėliai, susidarė prekių deficitas, tas išbalansavimas taip greitai neatsistato. Tai paveikė kainas galutiniam vartotojui“, – kalbėjo analitikė.
Infliacija netrukus turėtų pasiekti piką ir pmažėti
A. Igororodino teigimu, artimiausiu metu infliacija Lietuvoje nemažės, nes tam įtakos darys švelnėjantys pandemijos reikalavimai Europoje ir pasaulyje.
„Daug Europos valstybių pradėjo švelninti reikalavimus susijusius su pandemijos valdymu, o tai reiškia, kad verslas tuoj pradės ruoštis pavasariui be kovido ir įmonės pradės investuoti į gamybą ir žaliavų įsigijimą, todėl žaliavų kaina toliau didės ir tai reiškia, kad mes matysime ne tik vartojimo euforiją pavasarį, bet ir žaliavų kainų bei infliacijos euforiją“, – pabrėžė A. Igororodinas.
Alyvos į židinį, A. Izgorodino nuomone, dar turėtų įpilti ir Kinija, kuri nusprendė stimuliuoti savo ekonomiką, o tai reiškia, kad Kinijoje labai didės žaliavų paklausa.
„Kinija nusprendė toliau tęs savo nulinę kovido politiką, todėl importuoti žaliavas iš Kinijos bus labai sunku, o tuo pačiu žaliavų paklausa pačioje Kinijoje labai didės, kas vėlgi kels į viršų žaliavų kainas visame pasaulyje“, – sakė ekonomistas.
N. Mačiulis įsitikinęs, kad infliacija netrukus turėtų pasiekti piką, o nuo pavasario ji turėtų mažėti. Pasak jo, šiuo metu tarp valdžios atstovų diskutuojamos mokestinės lengvatos nepadėtų suvaldyti kainų augimo.
„Tokios priemonės, kaip mokesčių tarifų kaitaliojimas yra labai neefektyvios ir neproduktyvios. Daugeliu atveju jos nepasiektų galutinių vartotojų, ypač jeigu tai būtų laikini pakeitimai“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot analitiko, mažmeninės prekybos rodikliai rodo, kad situacija nėra dramatiška, todėl mokestinės lengvatos tik dar labiau paskatintų paklausą ir pakurstytų infliaciją.
„Tai, kad Lietuvos gyventojai neskursta ir kad jokios dramos čia nėra, labai gerai iliustruoja mažmeninės prekybos statistika. (...) Jokia stagnacija, jokiu skurdu, jokiu vargu net nekvepia, todėl nereikėtų ieškoti priemonių kaip dar labiau pakaitinti ekonomiką ir infliaciją“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Gentvilas: liberalai nepritars bankų solidarumo mokesčiui
Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. ...
-
G. Nausėda: mokesčių reforma yra nebloga ir kompleksiška, bet daug kas yra taisytina
Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. ...
-
ŽŪM inicijuoja pataisas pienininkams: stiprinamos derybinės pozicijos, neliktų grupavimo2
Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį. ...
-
„Gren Lietuva“ nepirks dviejų „E energy invest“ įmonių Klaipėdoje
Siekiant išvengti dominuojančios padėties ir konkurencijos apribojimo Klaipėdos centralizuotos šilumos rinkoje, Šiaurės Europos energetikos grupės „Gren“ įmonė „Gren Lietuva“ įsipareigojo nepirkti iš ...
-
Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?6
Laukia pokyčiai ir didesni mokesčiai: dvejus metus ruošta, pagaliau pristatyta nauja mokesčių reforma, sukėlusi daug diskusijų, netgi pasipiktinimą. Pokyčiai susiję su gyventojų pajamų mokesčio tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nek...
-
Viceministras: valstybės paramą galės gauti daugiau smulkių šiltnamių ūkių
Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo...
-
G. Skaistė: siūlome apriboti poreikį per įmonę pirkti bangius automobilius4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams. ...
-
Seime svarstoma, ar drausti prekybininkams skirti baudas tiekėjams
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų. ...
-
A. Armonaitė: reikia įvertinti bankų solidarumo įnašo poveikį investicinei aplinkai1
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai. ...
-
Siūloma griežtinti baudas už grynųjų iš Rusijos ir Baltarusijos įvežimą2
Padaugėjus atvejų, kai iš Rusijos ir Baltarusijos bandoma įvežti su nusikalstama veikla ir karu Ukrainoje siejamus ir į mažas sumas išskaidytus grynuosius pinigus, siūloma griežčiau bausti asmenis, kurie padeda gabenti šiuos pinig...