Latvijos vyriausybė net ir sunkmečiu sutinka merkti pinigus į savo aviacijos bendrovę. Tačiau „airBaltic" skirto pagalbos paketo suma kol kas neatskleidžiama.

Klausimas dėl „airBaltic" kapitalo didinimo Latvijos vyriausybėje buvo svarstomas slapta. Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Gerhardas po posėdžio aiškino, kad vyriausybė iš esmės sutinka dalyvauti nuostoliuose skendinčios „airBaltic" gelbėjimo operacijoje ir prisidėti prie jos pinigais, rašo „Lietuvos rytas".

Tačiau kokia suma rengiamasi didinti bendrovės kapitalą, neatskleidė nei K.Gerhardas, nei premjeras Valdis Dombrovskis. Teigiama, kad viskas paaiškės po derybų su pačia įmone - greičiausiai tik rugsėjo mėnesį.

Nepaisant to, Latvijos žiniasklaida jau skelbia, kad valstybė pasirengusi mesti 15 milijonų latų (74 mln. litų). Už tokią sumą Susisiekimo ministerijos valdomas Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras galėtų išpirkti "airBaltic" išleistų obligacijų.

„airBaltic" tik neseniai atskleidė praėjusiais metais patirtus nuostolius - 27,8 mln. latų (per 137 mln. litų). Spėjama, kad šių metų nuostoliai gali būti ne ką menkesni, nors įmonės vadovybė dar tikisi net uždirbti pelno.

Tačiau ir vienas pagrindinių „airBaltic" savininkų bei valdybos pirmininkas Bertholdas Flickas pažadėjo taip pat prisidėti didinant įmonės kapitalą. Tiesa, iš kokių šaltinių - neatskleidė.

Latvijos dienraštis „Diena" paskelbė, kad dar pavasarį „airBaltic" pradėjo vėluoti grąžinti paskolą SEB bankui ir dabar vyksta derybos dėl paskolos refinansavimo.

Latvijos vyriausybei priklauso 52,6 proc. „airBaltic" akcijų. Likusias valdo pats įmonės vadovas B.Flickas, už 14 mln. latų (69 mln. litų) praėjusiais metais jas įsigijęs iš SAS. Dar 2007-aisiais gavusi daugiau nei milijoną latų pelno, pernai įmonė patyrė nuostolių, nors keleivių skaičius išaugo 29 procentais - iki 2,59 mln.

Spėjama, kad kone 19 mln. latų (beveik 94 mln. litų) įmonė skolinga buvusiai akcininkei SAS už degalus, kurie buvo parduodami pagal „airBaltic" nenaudingą sutartį.