Jei Vyriausybė tam pritars, preliminarios 443,5 mln. eurų vertės projektą įgyvendins bendrovė „Litgrid“, jis būtų finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir įmonės lėšų, rašoma nutarimo projekte.

Pasak dokumento, būtų nutiesta nauja linija ir rekonstruotos jau esamos, sujungtos rytinė ir vakarinė Lietuvos sistemos dalys, be kita ko, sudarant sąlygas tolesnei vėjo ir saulės parkų plėtrai. Sustiprinus jungtis padidėtų elektros perdavimo tarp šalių pralaidumas, energetinis saugumas, elektros perdavimo patikimumas.

Tarp numatomų įgyvendinti projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša, transformatorių pastotės „Varduva“, linijos Varduva–Broceni, šuntinių reaktorių Darbėnų ir Mūšos skirstyklose statyba, linijų Darbėnai–Grobinė,  Panevėžys–Jonava, Lietuvos elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša, Panevėžys–Aizkrauklė, Mūša–Viskali rekonstrukcija.

Tokiu būdu iki 2030 metų Lietuvos–Latvijos pjūvio pralaidumas padidėtų nuo 1,2 tūkst. iki 1,25 tūkst. megavatų (MW), o iki 2034 metų – iki 2,25 tūkst. MW.

Be to, prie perdavimo tinklo iki 2030-ųjų papildomai galima būtų prijungti iki 900 MW vėjo ir 300 MW saulės elektrinių galios, o iki 2034-ųjų – iki 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.

Premjero vadovaujama vyriausybinė energetikos sistemos plėtros ir saugumo komisija dar liepą nutarė, kad tarpsisteminių jungčių stiprinimas turi būti tarp valstybei svarbių projektų, o programai bus siekiama gauti ES bendro intereso projekto statusą ir finansavimą.