XXI amžiaus liga – chroniškas stresas: kaip buvo anksčiau ir kaip su juo susitvarkyti?

Jausti stresą – būti produktyviu?

Ar senovės ir viduramžių žmonės jautė stresą? Mokslininkai tikina – tikrai taip. Tačiau stresas neužima tokios didelės gyvenimo dalies, kaip kad šiandien. Priežastys paprastos – iki XX a. antrosios pusės darbo samprata buvo visiškai kitokia. O štai 2021 metais vokiečių Viurcburgo universiteto mokslininkas Fabianas Hutmacheris atskleidė, kad jausti stresą šiandien mums reiškia būti žmogumi. Esą mes, jausdami stresą, jaučiamės produktyvūs ir užimti.

Tačiau pradėkime nuo pradžių – terminas „stresas“ – prasme, kokia dabar jį suprantame, iki XX amžiaus trečiojo dešimtmečio iš esmės neegzistavo. Jis plačiąja prasme pradėtas naudoti 1936 m. po to, kai mokslininkas Hansas Seyle atliko eksperimentą su žiurke. Tuomet jis pastebėjo, kad žiurkė gūžiasi ne dėl jo naudoto stresoriaus sukelto fizinio skausmo, o būtent dėl psichologinių pasekmių – streso.

Stresas po truputį mūsų gyvenimą ėmė užvaldyti XVIII ir XIX amžiaus sandūroje, kai visuomenei pavyko pasiekti mokslinį ir industrinį proveržį.

Vis tik kiekviename amžiuje žmoniją purtė įvairios negandos – pasauliniai karai, Didžioji depresija, šaltasis karas. Jos užgožė technologijų, pramonės revoliuciją, darbo sampratos pasikeitimą ir tapo didžiausiais žmonių stresoriais. Tačiau sugriuvus Sovietų Sąjungai ir pasibaigus šaltajam karui, įsivyravo sąlyginė taika. Tai didžiosioms pasaulio ekonomikoms leido augti, o žmonėms – ne tik daugiau dirbti, bet ir užsidirbti.

Organizatorių nuotr.

Tačiau didesnis uždarbis turėjo savo kainą – teko išmokti susitvarkyti su didesniais darbo krūviais ir ilgomis valandomis biuruose. Tad natūralu, kad praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje žmonės ėmė vis labiau jausti stresą dėl darbo.

Britų sveikatos ir saugos vadovybė vardija ir dažniausiai streso priežastis – darbuotojai esą nepajėgia susitvarkyti su jiems keliamais reikalavimais, kontrole, konkurencija, netenkinančiu atlyginimu, o darbo vietoje jiems trūksta palaikymo. Dar 2000-aisiais ši įstaiga, atlikusi tyrimą, pastebėjo, kad žmonių streso lygiai, susiję su jų darbu, vien tarp 1990 ir 1995-ųjų, išaugo trečdaliu.

O dabar statistika dar iškalbingesnė – štai Amerikos psichiatrų asociacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad amerikiečių streso lygis dėl darbo kasmet paauga maždaug trečdaliu. Remiantis bendrovės „Sanofi-Aventis“ užsakyto tyrimo duomenimis, 2017 m. net 90 proc. lietuvių pripažino patiriantys stresą ir jaučiantys to pasekmes sveikatai.

Nuo streso sukeltos nemigos kenčia pusė lietuvių

Streso pasekmės sveikatai gali būti išties rimtos – Amerikos psichologų asociacija aiškina, kad kūnui patiriant stresą, raumenys įsitempia. Nuolat jaučiant stresą, raumenys beveik niekada neatsipalaiduoja – tai gali sukelti tokias būkles kaip įtampos, migrenos tipo galvos skausmai. Taip pat žmogui gali skaudėti viršutinę kūno dalį – pečius, mentis, krūtinę – ypač jei stresas susijęs su darbu.

Stresas veikia ir kvėpavimo sistemą – žmogus gali imti dusti arba, kaip tik, per greitai kvėpuoti. Tai itin aktualu žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis – tokiomis kaip astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Stresas netgi gali iššaukti astmos priepuolius.

Ilgalaikis stresas net gali tapti lėtu žudiku, mat jis sukelia rimtas širdies ir kraujagyslių problemas – tokias kaip hipertenzija. Stresas susijęs ir su padidėjusia miokardo infarkto ir insulto rizika. Clemsono universiteto mokslininkai skaičiuoja, kad 90 proc. visų ligų yra susijusios su stresu.

Dėl streso žmonės dažniau griebiasi žalingų įpročių – Jungtinės Karalystės Psichikos sveikatos fondas atlikęs tyrimą pastebėjo, kad trečdalis apklaustųjų dėl streso dažniau griebiasi stipriųjų gėrimų, o 15 proc. gyventojų pradėjo rūkyti arba rūko daugiau. O tai taip pat didina vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų riziką.

Stresas, be abejonės, daro milžinišką žalą ir mūsų psichinei sveikatai – dėl nuolatinio streso žmogus gali susirgti depresija, nerimo sutrikimais. Taip pat sukelti miego sutrikimus – kaip atskleidžia Bendrovės „Sanofi-Aventis“ 2017 m. atliktas tyrimas, nuo nemigos kenčia pusė lietuvių.

Padėti gali paprasčiausios natūralios priemonės

Specialistai pastebi, kad apstu būdų, kaip stresą galima sumažinti, o kartu pagerinti ne tik fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę.

Norintiems kovoti su stresu JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja pirmiausia peržvelgti savo gyvenimo būdą – esą svarbu valgyti sveiką, subalansuotą maistą. O štai Jungtinės Karalystės Psichikos sveikatos fondas skatina mažinti alkoholio ir tabako vartojimą ir pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą. Geriausiai stresą mažina vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgimas, šokiai – tai daryti reikėtų bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį.

Taip pat galima pasidomėti jogos ir meditacijos praktikomis, kurios padeda nusiraminti ir sumažinti streso lygį.

Kartu specialistai rekomenduoja ir pamaitinti savo kūną naudingomis medžiagomis – papildais. Moksliniai tyrimai rado ryšį tarp magnio, vitamino D, vitaminų B, ašvagandos vartojimo ir sumažėjusio streso kiekio. „Ecosh“ vadovė Aistė Pranukevičienė atskleidžia, kad kai kuriuos maisto papildus bei vitaminus žmonės ir taip dažnai perka šiltuoju metų sezonu, net nežinodami, kad kartu jie padeda ir savo nervų sistemai.

„Vasarą daugiau judame, taigi aktualūs tampa magnis, papildai sąnariams. Tarp populiariausių produktų – Ašvaganda nervų sistemai, kurios išaugusį poreikį ypatingai jaučiame per pastaruosius metus“, – sakė ji.