Trys tėvai: didelis mokslo pasiekimas ar žingsnis į kūdikių dizainą?

Prieš savaitę pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia. D.Britanija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje leidžiama pradėti vaikus mėgintuvėlyje su trijų žmonių DNR.

Trys tėvai – jau šiemet

Lietuvai dar per anksti. Didelis žingsnis ir mokslo pasiekimas. Jei bijosime ir niekur nežengsime, taip ir stovėsime vietoje negalėdami padėti žmonėms.
Taip apie prieštaringai vertinamą procedūrą kalba mūsų specialistai.

Praėjusį antradienį D.Britanijos bendruomenių rūmų nariai 382 balsais už ir 128 balsais prieš priėmė įstatymą, leidžiantį apvaisinimą in vitro (IVF), panaudojant trijų žmonių DNR.

Įstatymo projektą dar šį mėnesį turėtų patvirtinti Lordų rūmai, todėl apvaisinimą, panaudojant trijų žmonių DNR, bus galima pradėti dar šiemet. Šiuo metodu siekiama išvengti sunkių paveldimų ligų, kurias savo vaikams gali perduoti motinos.

Pakeitus su apvaisinimu IVF susijusius įstatymus, be įprasto "branduolinio" savo tėvo ir motinos DNR, embrionas taip pat turės nedidelį kiekį sveikos vadinamosios donorės DNR.

"Šeimos, žinančios, ką reiškia rūpintis alinančia liga sergančiu vaiku, geriausiai gali nuspręsti, ar mitochondrinė donorystė jiems būtų tinkama alternatyva", – teigė labdaringos sveikatos organizacijos "Wellcome Trust" direktorius Jeremy Farraras.

Abejonės dėl saugumo

"Tam dar nepribrendome ir iki to mums dar labai toli. Turime dar labai daug neišspręstų, nesutvarkytų, paprastesnių ir mokslo jau įrodytų reikalų, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. – Be to, tai ir genetikų reikalas."

Dar mažai informacijos šiuo klausimu turinti žinoma specialistė  neslėpė, kad žinia apie tris tėvus šokiravo.

"Pirmoji reakcija – negatyvi. Tai svarbūs bioetiniai dalykai. Kurti idealų, sveiką biologinį žmogų? Tam esame dar nepasirengę", – tvirtino profesorė R.Nadišauskienė.

D.Britanijoje oficialiai priimta šokiruojanti naujovė bus aktuali apie pustrečio tūkstančio reprodukcinio amžiaus bričių, turinčių paveldimų mitochondrinių sutrikimų.
Mitochondrinę DNR kūdikiui perduoda motina, o mitochondriniai sutrikimai gali pasireikšti akių, smegenų, nervų, raumenų ligomis.

Trijuose Žmonių vaisingumo ir embriologijos valdybos (Human Fertilisation and Embryology Authority, HFEA) tyrimuose teigiama, kad ši technika "nėra nesaugi". Tačiau kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad šie tyrimai turi klaidų. Daktaras Tedas Morrow iš Sario universiteto mano, kad tyrimuose liko neaiškumų.

"Turiu tam tikrų abejonių dėl saugumo. Man tikrai nepatinka, kad šios apžvalgos laikomos pavyzdinėmis", – sakė jis.

Dar kiti įstatymo kritikai sako, kad šis metodas atveria kelia "dizainerių kūdikiams" ateityje.

Vienintelė galimybė padėti?

Biomedicinos mokslų daktarė embriologė Živilė Čerkienė labai džiaugėsi svarbia žinia.

"Žiūrėjau užsienio televiziją, skaičiau vakariečių spaudą. Tai – labai didelis ir svarbus žingsnis, nes kalbama apie tris tėvus, tris asmenis, – teigė specialistė. – Puiki galimybė padėti poroms, kurių vaikų mirtingumas dėl mitochondrinių defektų labai didelis. Yra porų, kur išnešioja septynis kūdikius, bet jie miršta. Tik labai mažas procentas išgyvena iki 20 metų. Ši oficialiai priimta naujovė – kol kas vienintelė galimybė padėti tiems žmonėms."

Kaip tai vyksta realiai? Paimama tėvo ir motinos DNR ir pradedamas pagalbinis apvaisinimas laboratorijoje. Kitą dieną zigotos (apsivaisinusios kiaušialąstės) stadijos du, tėvo ir motinos, branduoliai išimami iš ląstelės ir įdedami į kitos, sveikosios, moters ląstelę, prieš tai išėmus jos DNR.

"Todėl mitochondrijos būna be defektų", – aiškino Ž.Čerkienė.

Ar tai nėra pirmas žingsnis kūdikių dizaino kūrimo link?

"Yra vienas niuansas, kad genetinė DNR informacija yra ne tik branduolyje, – pripažino biomedicinos mokslų daktarė. – Vienas procentas genetinės informacijos bus ir tos sveikosios moters, į kurios ląstelę bus perkeliami tėvo ir motinos branduoliai. Tačiau 99 procentai genetinės informacijos bus tikrųjų tėvų ir tas vienas procentas sveikos moters neturės didelės įtakos. Tai – ne akys ar kiti ryškiai matomi dalykai."

Baimė – stovėjimas vietoje

Anglijos ir Velso katalikų bažnyčios atstovai paskelbė, kad šio gydymo proceso dalis yra žmogaus embrionų naikinimas, kuriam jie griežtai priešinasi. Bažnyčia tikisi, kad ligoms gydyti gali būti rastas kitas, humaniškesnis, būdas.

"Žmogaus embrionas yra nauja gyvybė. Ji negali būti naudojama kaip vienkartinė medžiaga. Gyvybė turi būti gerbiama ir saugoma nuo jos prasidėjimo momento", –  viešame pareiškime sakė vyskupas Johnas Sherringtonas.

Pasak biomedicinos mokslų daktarės Ž.Čerkienės, medicinoje yra daug etikos klausimų, kuriuos reikėtų spręsti.

"Kodėl šis įstatymas priimtas D.Britanijoje? – retoriškai klausė ir aiškino Ž.Čerkienė: – Toje šalyje labai stipri reguliacija, kuri būtina pagalbinėms procedūroms. Ten labai stiprus kontrolės mechanizmas, kad nebūtų galima spekuliuoti ir ta landa naudotis."

Be to, pastebėjo Ž.Čerkienė, yra genų diagnostikos rūšis, kuri plačiai naudojama daugelyje šalių, kai išskiriama ikiplantacinio embriono medžiaga ir ištiriama, ar embrionas genetiškai sveikas (tai – ne tik Dauno ligos atveju), o po to keliama į motinos gimdą.

Ar mitochondrinai susirgimai dažni Lietuvoje?

D.Britanijoje gyvena apie 2 500 moterų, kurioms diagnozuotas šis genetinis sutrikimas. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Anglijoje galėtų gimti apie 150 "trijų tėvų" kūdikių.

"Per penkiolika metų darbo klinikoje dar nesusidūriau su tokiomis šeimomis. Tas skaičius turbūt būtų proporcingas šalies gyventojams, – neslėpė Ž.Čerkienė. – Tačiau jei mes visko bijosime, tai niekur nežengsime ir tik stovėsime, negalėdami padėti nelaimingiems žmonėms."