Statistika: lietuviai į organų persodinimą žiūri vis palankiau

Šiemet Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš Lietuvos ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gavo 48 (pernai per pirmąjį pusmetį – 45) pranešimus apie nustatytą smegenų mirtį. Neatsiradus tinkamo recipiento, artimiesiems prieštaraujant donorystei ar dėl medicininių priežasčių 23 donorų organai nebuvo paaukoti transplantacijai. 25 donorai tapo efektyvūs (pernai per tą patį laikotarpį – 15 efektyvių) – jų organai, artimųjų sutikimu, buvo persodinti ligoniams.

Donorystės ir transplantacijos procesas apima ir medicinines, ir nemedicinines sritis. Labai svarbi gydytojų reanimatologų motyvacija – jie yra pirmieji donorystės proceso dalyje, nes smegenų mirtis diagnozuojama reanimacijos skyriuje. Nuo jų priklauso, ar bus ši mirties rūšis identifikuojama. Tolesnis etapas priklauso nuo visuomenės informuotumo ir pritarimo donorystei: jei visuomenė pritars dovanoti mirusių artimųjų organus transplantacijai, tuomet šios operacijos vyks. Gydytojų chirurgų transplantologų misija – maksimaliai panaudoti visus dovanotus donorinius organus.

Donorystės skaičių mozaika

Per 6 šių metų mėnesius Lietuvos transplantacijos centruose Vilniuje ir Kaune jau yra atliktos 73 organų ir audinių persodinimo operacijos: 39 inkstų (4 – iš gyvo donoro), 7 kepenų, 24 ragenų, 2 širdies ir 1 širdies – plaučių komplekso transplantacija. Per pirmąjį pusmetį paruošta 12 multiorganinių donorų (t.y. transplantacijai buvo panaudotas ne vienas donorinis organas). Daugiausia efektyvių donorų paruošė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – 7 donorų organai buvo persodinti recipientams. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė paruošė 6 ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 4 efektyvius donorus.

Lietuvos transplantacijos centrams atsisakius priimti donorinius organus dėl jų kokybės ar neesant tinkamo recipiento, 6 donoriniai organai buvo išskraidinti į tarptautinę Eurotransplant organizaciją – donoriniai organai buvo transplantuoti kitose šalyse gyvenantiems recipientams: 1 širdis, 2 kepenys, 2 inkstai ir 1 plaučiai.

Donoriniai organai ir donorų amžius: Lietuvos ir užsienio šalių statistika

Širdies transplantacijos yra gyvybę gelbstinčios operacijos. Kasmet šio organo persodinimo operacijos laukia 20 – 30 recipientų,  šio tipo transplantacijų penkerių metų vidurkis – 7 operacijos kasmet (2008 – 2012 m.). Šiais metais pusės (52 proc.) efektyvių donorų donorinės širdys nebuvo paimtos donorystei  dėl per didelio donoro amžiaus. Lietuvos gydytojai transplantologai donorinę širdį transplantuoja, jeigu donoras yra ne vyresnis kaip 45 metai. Taip siekiama geriausių transplantacijos rezultatų. Kitais atvejais širdis nebuvo imama dėl donoro ir recipiento fiziologinio neatitikimo (didelis ūgio ir svorio skirtumas), nustatytų donorinės širdies ligų, infekcijų, artimųjų prieštaravimo. Užsienio šalyse širdis transplantacijai yra paimama ir iš vyresnių nei 45 metų amžiaus donorų.

Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu didėjo efektyvių donorų amžiaus vidurkis. 2008 m. jis siekė 46, 2010 m. sumažėjo iki 44 metų. Nuo 2011 m. donorų, kurių organai buvo panaudoti transplantacijai, amžius pradėjo didėti (49) ir šių metų birželio mėnesį siekė 51 metus. Lietuvos statistiką lyginant su Eurotransplant duomenimis, šios tarptautinės organizacijos efektyvių donorų amžius padidėjo nuo 46 m. (2008 m.) iki 49 m. (2012 metais).  Didėjantis donorų amžius siejamas su donorinių organų tinkamumo transplantacijai klausimu. Gydytojai transplantologai, būdami atsakingi už galutinį sudėtingo donorystės ir transplantacijos proceso etapą, turi kriterijų, kad operacija būtų maksimaliai sėkminga – jauno donoro sveiki donoriniai organai. Kitų šalių praktika rodo, kad transplantacijai yra naudojami ir vadinamųjų marginalinių donorų organai. Tai reiškia, kad ir vyresnio amžiaus žmonių organai (60 – 70 metų) nors ir su pokyčiais, gali būti transplantuojami ligoniams, kuriems šios operacijos yra gyvybiškai būtinos.