„LVAT pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro 2025 metų gegužės 9 dienos įsakymai (...) prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams“, – rašoma LVAT pranešime.
„Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus teisės aktų priėmimo procedūros pažeidimus ir jų poveikį teisėkūros procedūrai, nusprendė, kad padaryti norminių teisės aktų priėmimo procedūros pažeidimai dėl netinkamos teisės aktų projektų derinimo procedūros ir neatlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai“, – teigiama jame.
Į teismą dėl minėtų įsakymų kreipėsi Liberalų frakcija Seime, partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad frakcija kels klausimą dėl nepasitikėjimo ministre.
„Nuo pat pirmos dienos buvome teisūs, sakydami, kad reforma daroma kreivai ir kad ji nei eiles sumažins, nei gydytojų trūkumą spręs. O bus priešingai: mažės paslaugų prieinamumas, negana to, ir korupcijos rizikos augs. Po šiandienos teismo sprendimo kyla visiškai pagrįstas klausimas, ar tokius įsakymus kurpusi ir pasirašinėjusi ministrė M. Jakubauskienė gali toliau eiti ministrės pareigas. Kelsime klausimą dėl nepasitikėjimo ja“, – rašė liberalų lyderė.
LVAT konstatavo, kad priimant nagrinėtus sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustačius penkių darbo dienų teisės aktų projektų derinimo terminą, buvo nesilaikyta Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo principo bei kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad ginčytais įsakymais sveikatos apsaugos ministrė iš esmės pakeitė teisinį reguliavimą. Todėl šiomis aplinkybėmis privalėjo būti atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Ministrė: pasirašinėti įsakymus atgaline data yra įprasta praktika
Tuo metu trečiadienio popietę kalbėjusi M. Jakubauskienė žurnalistams sakė, kad pasirašyti įsakymus atgaline data buvo normali praktika jau ilgą laiką.
„Įsakymų pasirašymas yra darbo rutina. Visi prieš mane dirbę ministrai kiekvienais metais pasirašydavo tokio pobūdžio įsakymus. (...) Balandžio–gegužės viduryje pasirašydavo dokumentą, kuris būdavo taikomas nuo pavyzdžiui, balandžio 1-os dienos. (...) Tai ta praktika buvo taikoma visų iki manęs dirbusių ministrų kiekvienais metais“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje teigė ji.
„Lauksime teismo sprendimo, įžvalgų ir komentarų, kaip mums pagerinti tą praktiką. O dokumentai ir atbuline tvarka taikomas sutarčių apmokėjimo koregavimas buvo įprastinė daugybę metų Lietuvoje galiojusi praktika, kurią taikė visi iki manęs dirbę ministrai“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar ligoninės sulauks mažesnio finansavimo dėl ne pagal sutartis vykdytų paslaugų, ji patikino, kad ligoninės gaus visus numatytus pinigus.
„Ligoninės gaus visus pinigus, kurie joms priklauso pagal sutartį, kurią jos yra pasirašę su (Valstybine – BNS) ligonių kasa“, – sakė M. Jakubauskienė.
Sprendimą šioje byloje buvo numatyta skelbti gruodžio pabaigoje, tačiau dėl bylos sudėtingumo ir kompleksiškumo nutarties priėmimas atidėtas. Oficialiai jis įsiteisėti turėtų liepos 1 dieną.
„Kadangi teisinio reguliavimo spragų pašalinimui reikia laiko ir naujų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, LVAT atidėjo oficialų teismo sprendimo paskelbimą – jis Teisės aktų registre bus paskelbtas 2026 metų liepos 1 dieną“, – pranešė teismas.
SAM: teismo nustatyti pažeidimai kilo dėl skubos ir pakeitimų neesmingumo
Kaip BNS pateiktame komentare pabrėžė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), LVAT nagrinėti M. Jakubauskienės įsakymai „nėra susiję su jokia reforma ar kitais SAM inicijuojamais sveikatos sistemos pokyčiais“.
Pasak ministerijos, LVAT konstatavo du procedūrinius pažeidimus – dešimties dienų derinimo su visuomene termino nesilaikymą ir neatliktą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
SAM teigimu, pirmas pažeidimas susijęs su skuba priimant neatidėliotinus sprendimus.
„Tuo labiau, kad planuojami teisės aktų pakeitimai suinteresuotiems asmenims buvo pristatyti per Nacionalinę bendradarbiavimo platformą bei kitais formatais“, – nurodė ministerija.
Tuo metu dėl įsakymų projektų poveikio vertinimo SAM laikosi pozicijos, kad tokio vertinimo „nereikėjo, nes teisinis reguliavimas nebuvo keičiamas iš esmės, o tik buvo tikslinamos galiojančios viršsutartinių paslaugų apmokėjimo nuostatos“.
„Ministerija gerbia teismo sprendimus ir ateityje griežtai laikysis numatytų projektų derinimo terminų“, – pažymėjo SAM.
Į teismą kreipėsi dvi opozicinės Seimo frakcijos
Kaip rašė BNS, lapkritį vykusiame žodiniame posėdyje LVAT sujungtoje byloje išnagrinėjo dviejų Seimo narių grupių – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų parlamentarų – pareiškimą dėl gegužę pasirašytų ministrės įsakymų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kėlė abejones dėl įsakymų priėmimo teisėtumo, ministerijos įgaliojimų ribų, galimo jų taikymo atgaline data ir poveikio sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistemai.
Gegužės 9 dieną pasirašytais M. Jakubauskienės įsakymais buvo atnaujinta sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka, taikant pokyčius paslaugoms, suteiktoms nuo 2025-ųjų sausio 1 dienos iki metų pabaigos.
Liberalų frakcijos skundu LVAT prašyta įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų suskirstymą į penkias grupes, kurių kiekvienai nustatytas skirtingas viršsutartinių paslaugų apmokėjimo lygis.
Anot jų, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas perkėlus į žemesnio prioriteto paslaugų grupę, mažės jų prieinamumas pacientams.
Tuo metu į dar žemesnę prioritetinę grupę priskyrus brangius tyrimus ir procedūras – kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) – kurių apmokėjimas, liberalų teigimu, ir anksčiau neatspindėjo faktinių išlaidų, gydymo įstaigos jų galės suteikti mažiau, o pacientams tai reikš ilgesnes eiles.
Pasak liberalų, naujieji sprendimai kelia realią grėsmę pacientų galimybėms gauti būtinas medicinines paslaugas laiku, o gydymo įstaigoms – užtikrinti stabilią veiklą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)