Nors ši diagnozė vis dar kelia daug baimės, Kauno klinikų specialistai pabrėžė, kad šiandien anksti nustatyta liga dažnai gali būti sėkmingai išgydoma, o šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
„Viena klastingiausių krūties vėžio savybių – ankstyvoje stadijoje jis dažnai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali jaustis visiškai sveika, nors krūtyje jau yra pakitimų. Būtent todėl profilaktinė patikra tokia svarbi – kuo anksčiau nustatome ligą, tuo didesnės galimybės ją išgydyti ir išvengti sudėtingesnio gydymo“, – sakė dr. Diana Mačianskytė, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus ir Veido-kaklo radiologijos sektoriaus vadovė.
Lietuvoje pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45–74 metų moterys kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografijos tyrimą. Jis leidžia aptikti net kelių milimetrų dydžio darinius ar kitus pakitimus, kurių dar neįmanoma apčiuopti.
Pasak dr. D. Mačianskytės, moterys neretai abejoja, ar verta tikrintis, jeigu nieko neskauda ir šeimoje niekas nėra sirgęs krūties vėžiu. Tačiau didelė dalis pacienčių neturi šia liga sirgusių artimųjų, o ankstyvas krūties vėžys dažniausiai nesukelia jokių juntamų požymių.
„Neretai moteris atvyksta profilaktiškai, neturėdama jokių nusiskundimų, o tyrimo metu aptinkame nedidelį darinį. Tokie atvejai geriausiai parodo patikros naudą. Svarbu žinoti ir tai, kad įtartini pakitimai nebūtinai reiškia vėžį. Prireikus atliekame papildomus tyrimus, kurie padeda tiksliai nustatyti jų pobūdį“, – paaiškino gydytoja.
Kauno klinikose kiekvieną profilaktinės mamografijos tyrimą nepriklausomai vertina du gydytojai radiologai. Tai padeda tiksliau atpažinti įtartinus pakitimus ir sumažinti nepagrįstų įtarimų tikimybę. Jei tyrimo metu įtartinų pakitimų nenustatoma, moteris po dvejų metų vėl kviečiama dalyvauti prevencinėje programoje. Aptikus pakitimų, prireikus atliekami papildomi tyrimai, kurie leidžia nustatyti, ar jie yra gerybiniai, ar piktybiniai. Patvirtinus krūties vėžio diagnozę, tolesnį pacientės gydymą kartu planuoja skirtingų sričių specialistų komanda.
Kauno klinikų gydytoja onkologė radioterapeutė, krūties navikų teminės grupės vadovė doc. Erika Korobeinikova pabrėžė, kad per pastaruosius dešimtmečius krūties vėžio gydymas gerokai pažengė į priekį. Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama individualiam gydymui, atsižvelgiant ne tik į naviko dydį, bet ir į jo savybes.
„Įsivaizduokime dvi moteris, kurioms nustatytas vienodo dydžio navikas. Vienai gali pakakti operacijos ir palyginti nesudėtingo papildomo gydymo, o kitai gali prireikti chemoterapijos dar prieš operaciją. Taip yra todėl, kad krūties vėžys nėra viena liga. Mūsų tikslas – ne skirti kuo daugiau gydymo, o parinkti tai, kas konkrečiai pacientei suteiks didžiausią naudą“, – pasakojo doc. E. Korobeinikova.
Šiuolaikiniai gydymo metodai daliai pacienčių leidžia išsaugoti krūtį, išvengti kai kurių pažasties limfmazgių šalinimo operacijų ir taip sumažinti galimų komplikacijų riziką. Keičiasi ir spindulinis gydymas – anksčiau jis dažnai trukdavo penkias ar šešias savaites, o šiandien daugeliui pacienčių pakanka vienos–trijų savaičių.
„Trumpesnis gydymas nereiškia silpnesnio gydymo. Moksliniai tyrimai parodė, kad tinkamai atrinktoms pacientėms trumpesni spindulinės terapijos kursai gali būti tokie pat veiksmingi. Moteriai tai reiškia mažiau kelionių į ligoninę ir daugiau laiko įprastam gyvenimui“, – teigė gydytoja.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir jaunoms moterims, kurioms krūties vėžio diagnozė gali kelti nerimą dėl galimybės ateityje susilaukti vaikų. Pasak doc. E. Korobeinikovos, pati diagnozė dar nereiškia, kad moteris negalės tapti mama, tačiau kai kurie gydymo metodai gali paveikti vaisingumą.
„Apie šeimos planus svarbu kalbėti dar prieš pradedant gydymą. Kauno klinikose bendradarbiaujame su vaisingumo specialistais, todėl tam tikrais atvejais galime pasiūlyti išsaugoti kiaušialąstes ar embrionus. Norime, kad moterys žinotų, jog net ir susirgus vėžiu gali išlikti galimybė ateityje susilaukti vaikų“, – sakė gydytoja onkologė radioterapeutė.
Vis daugiau dėmesio skiriama ir gyvenimo kokybei po gydymo. Pacientės gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu, skausmu, rankos tinimu ar emociniais sunkumais. Todėl, pasak doc. E. Korobeinikovos, svarbu rūpintis ne tik gydymo rezultatais, bet ir tuo, kaip moteris jausis grįžusi į kasdienį gyvenimą.
Kad šiuolaikinis gydymas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę net ir tada, kai ligos išgydyti nebeįmanoma, rodo viena doc. E. Korobeinikovos prisimenama pacientės istorija. Dar jaunystėje moteris buvo gydyta dėl limfinės sistemos vėžio, o po daugelio metų jai diagnozuotas į kitus organus išplitęs krūties vėžys. Krūtyje susiformavo didelis, apie 10 centimetrų dydžio išopėjęs navikas.
Kadangi anksčiau pacientei jau buvo taikytas spindulinis gydymas, pakartotinis jo skyrimas kėlė papildomų klausimų dėl saugumo. Vis dėlto, kruopščiai įvertinus situaciją, buvo nuspręsta šį gydymą taikyti. Navikas reikšmingai sumažėjo, o moters gyvenimo kokybė pastebimai pagerėjo.
„Pacientė šį pokytį pavadino antra galimybe gyventi. Nors liga neišnyko ir negalime kalbėti apie pasveikimą, galime kalbėti apie labai svarbų pokytį žmogaus gyvenime. Ši istorija primena, kad net ir tada, kai negalime išgydyti vėžio, vis dar galime labai daug padaryti dėl paciento“, – dalijosi doc. E. Korobeinikova.
Gydytoja priminė, kad dalį krūties vėžio rizikos veiksnių galima keisti. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas ir alkoholio vartojimo atsisakymas gali padėti sumažinti tikimybę susirgti. Vis dėlto net ir sveikai gyvenančios moterys gali susidurti su šia liga, todėl svarbu nepamiršti reguliarios patikros.
„Kartais ieškome stebuklingų produktų ar sudėtingų sveikatinimo metodų, nors didžiausią mokslinį pagrindą turi gana paprasti dalykai. Svarbu rūpintis savo sveikata kasdien, o sulaukus kvietimo pasitikrinti – neatidėlioti. Ankstyva diagnozė gali pakeisti visą ligos eigą“, – pabrėžė doc. E. Korobeinikova.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šią programą 45–74 metų moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografijos tyrimą.
Siekiant, kad profilaktinė patikra būtų dar patogesnė ir prieinamesnė, Lietuvoje diegiamas centralizuotas kvietimų modelis. Pagal jį moterims, kurioms priklauso nemokama patikra, kvietimus automatiškai siunčia du šalyje veikiantys koordinavimo centrai. Asmeniniame kvietime, siunčiamame paštu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, nurodoma siūloma mamografijos tyrimo data, laikas ir gydymo įstaiga.
Taip siekiama paskatinti daugiau moterų reguliariai tikrintis ir laiku pastebėti galimus krūtų pakitimus.
Naujausi komentarai