- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skiepytis nenorintys ar bijantys lietuviai apgulė šeimos gydytojų kabinetus, prašydami išrašyti pažymą, kad vakcinuotis jie negali, praneša laida „Labas vakaras, Lietuva“.
– Kokias alergijas žmonės sieja su negalėjimu skiepytis? Ką keisčiausio esate išgirdę?
– Nuo vaikystėje patirtų alergijų braškėms iki uodų įkandimo ir sutinusios kojos įkandimo vietoje. Kai kurie sako, kad alergiški yra daugumai medikamentų. Jiems atrodo, kad tai yra kontraindikacija skiepytis, kada reikėtų rašyti pažymą. Žmonės tiesiog bijo.
– Kokių žmonių yra daugiau: tų, kurie kreipiasi, bandydami apeiti sistemą ir gauti galimybių pasą nesitestuojant, nesiskiepijant, ar tie, kurie iš tikrųjų yra išsigandę, kad kažkokios alergijos gali paveikti juos ir besiskiepijant?
– Dalis teiraujasi, ar gali skiepytis, jei yra alergiški kažkokiam maisto produktui ar medikamentui, tam, kad eidami skiepytis jaustųsi saugesni. Kiti, galima pamatyti ir socialiniuose tinkluose, kad spaudžia „patinka“ ar „dalintis“ įvairia antivakseriška informacija, tai jie kreipiasi pažymų, nes nenori skiepytis.
– Bet tokią pažymą gauti nėra lengva?
– Negalima skiepyti tų žmonių, kuriems yra absoliuti kontraindikacija, kurie po pirmo skiepo yra patyrę didžiulį šalutinį poveikį, sakykime, anafilaksinę reakciją arba kažkokią kitą didelę alerginę reakciją. Tada iš tikrųjų antru skiepu negalima skiepytis, nes tikrai galima pakenkti žmogui. Visos kitos ligos, kurios yra lėtinės, kaip tik yra indikacija skiepytis, nes su tomis lėtinėmis ligomis žmones reikėtų apsaugoti skiepu.
– Su šypsena užsiminėte, kad ateina ir tie žmonės, kurie feisbuke dalijasi antivakserine informacija, ar ateina ir tie – gerai žinomi Lietuvos antivakseriai, gerai žinomi veidai?
– Savo apylinkėje jų tokių neturiu, tai jie tiesiog pas mane neina, bet turiu savo pacientų feisbuko erdvėje, kurie dalijasi. Kai kurie bando sakyti, kad yra labai alergiški, o kai kurie sako tiesiai šviesiai: „Aš – antivakseris, nenoriu skiepytis, kaip man galite padėti to išvengti?“. Tai žmonės, kurie yra nuoširdūs, užtenka tiesiog pokalbio, o žmones, kurie stengiasi apgauti, matau, jaučiu, nes pacientus juk pažįstu. Tai tada ir pasakau, kad žinau, jog skiepytis nenorite.
– Ar tuos, kurie sako, kad yra prieš skiepus, bandote kaip nors perkalbėti? Kaip vystosi pokalbis?
– Taip, turiu nemažai pacientų, kurie sakė, kad yra prieš skiepus, ir baigėsi tuo, kad nuvažiavo pasiskiepyti. Nepatyrė jokio šalutinio poveikio ir sėkmingai dabar yra saugesni.
– Neseniai kalbėta, kad Šeimos gydytojas, paskatinęs pacientą skiepytis bet kokia forma – žodžiu, raštu ar elektroniniu paštu, gauna, berods, penkių eurų premiją. Ar žinote šią tvarką ir ar bandėte savo pacientus paskatinti nueiti ir gauti apsaugą nuo COVID-19?
– Aš neturiu sąrašų, kurie mano pacientai yra skiepyti, o kurie ne. Jeigu žmogus kreipiasi dėl skiepo, aišku, kad su juo pakalbu apie skiepą ir paskatinu, tai kompensacija už tą darbą yra. Bet dalis pacientų yra tokie, kurie nesikreipia ir tiesiog nuvažiuoja skiepytis. Tai, matyt, galbūt nėra labai tikslinga ta kompensacija. Kol kas jos negavau, turbūt bus skaičiuojama ir išmokama tik kitą mėnesį, tai dirbu iš idėjos, ko gero.
– Kitaip tariant, skatinimo sistema yra nelabai efektyvi, nes nelabai įmanoma atsekti, kas paskatino žmogų pasiskiepyti?
– Manyčiau, kad neįmanoma atsekti, kas paskatino, nes gali paskatinti ir šeimos narys arba kaimynas.
– Ar yra pasitaikę atvejų, kai žmonės ateina pas gydytojus ir siūlo kyšį, kad jiems būtų parašyta tam tikra diagnozė ir jie galėtų sakyti, kad negali skiepytis?
– Girdėjau šitą dalyką. Man atrodo, kad Specialiųjų Tyrimų Tarnyba dabar vykdo tyrimą dėl to. Tokių pacientų, kurie ateitų ir sakytų, kad susitvarkė už pinigus skiepo faktą būdami neskiepyti, mano apylinkėje nepasitaikė. Kiek žinau, mano visi pacientai yra paskiepyti. Tačiau yra gandų, kad galima už pinigus tą padaryti.
– Su kokiomis didžiausiomis baimėmis, mitais apie COVID-19 vakciną susiduriate darbe?
Sako, kad pasiskiepiję po kelių metų mirs, kad palikuonys taps nevaisingi – daug tokių mitų.
– Sako, kad pasiskiepiję po kelių metų mirs, kad palikuonys taps nevaisingi – daug tokių mitų. Juokinga taip teigti neturint informacijos, lygiai taip pat kaip ir sakyti, kad to nebus – mes neturime informacijos. Šiuo metu yra skiepijama ir dalis nėščiųjų, kurios nori. Ir moterys, kurios skiepijosi anksčiau, dabar sėkmingai pastojo ir sėkmingai išnešiojo vaikus. Tai vis dėlto, tai yra šioks toks mitas. Sakyti, kad kažkas bus, nes taip mačiau filme, mes taip negalime teigti.
– Ar yra tokia problema, kad ir kai kurie medikai nenori skiepytis?
– Mano aplinkoje tokių medikų, kurie nesiskiepija nelabai yra – pažįstu vieną kitą. Dalis iš jų yra persirgę, tai nesiskiepija, nes turi persirgimo faktą, daug antikūnų. Tada nelabai yra prasmės skiepytis. Jei žmogus turi daug antikūnų, vakcina irgi sukuria antikūnų atsaką, tada galima šiek tiek atidėti skiepą. Bet didžioji dauguma medikų tikrai skiepijasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ULAC: ŽIV ligos gydymas pernai Lietuvoje pradėtas 180 žmonių1
Valstybės kompensuojamas ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija – pernai buvo pradėta taikyti 180 šiuo virusu užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). ...
-
Koronavirusas Lietuvoje: 134 nauji atvejai, nė vienas žmogus nemirė6
Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 134 nauji koronaviruso atvejai. Nuo COVID-19 praėjusią parą nemirė nė vienas žmogus. ...
-
Operacija mergaitei padovanojo viltį: mama siunčia žinią kitiems tėvams3
Cerebrinio paralyžiaus kaustomos penkerių Aistės mama viliasi, kad dukra galės lengviau judėti. Viltį mergaitei vasarį padovanojo sostinės medikai, atlikę mažylei sudėtingą operaciją. ...
-
Sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkai skirta rezoliucija atidėta
Seimas iki kito posėdžio atidėjo socialdemokratų inicijuotą rezoliucijos projektą, kuriuo reiškiamas nepritarimas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai. ...
-
Lietuvos medikai įspėja: daugėja uždegiminių žarnyno ligų
Lietuvos medikai, minint pasaulinę lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dieną, įspėja žmones, kad tokių ligų daugėja ir sako, kad joms gydyti reikia bendrų – ir gydytojų, ir pacientų, ir institucijų, ir visuomenės – pastangų. ...
-
Panikos ataka – minučių reikalas2
„Galvojau, kad išprotėjau“, – taip kalba susidūrusieji su panikos ataka, kuri dar yra vadinama šio amžiaus jaunų žmonių liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net ketvirtadalis europiečių kenčia nuo ne...
-
Kalba ekspertai: kaukės saugo ne tik nuo COVID-196
Nuslopus paskutiniajai COVID-19 bangai su didžiuliu palengvėjimu nusiėmėme kaukes beveik visose gyvenimo srityse. Išskyrus nebent medicinos įstaigas, kur jos jau, panašu, tapo naująja norma ilgiems laikams. Bet nederėtų pamiršti, k...
-
Slaugytojos per pandemiją: nuo ašarų iki pasididžiavimo jausmo1
Sumuojant pandemijos patirtis akivaizdu, kad COVID-19 skyriuose plušėjusiems medikams šis metas liks neišdildomas visam laikui. Išgyvenimų skalė buvo labai plati – nuo didžiulio nuovargio iki euforijos. Apie tai, ką teko ...
-
Mėnesinės – išeiginės: ar toks įstatymas realus Lietuvoje?16
Antradienį Ispanijos ministrų kabinetas pritarė įstatymo projektui, numatančiam apmokamas medicinines atostogas didelius menstruacinius skausmus patiriančios moterims. Ispanija – pirmoji šalis Europoje, teikianti tokį projektą, prane&scaro...
-
Hondūras atsisakė Lietuvos dovanojamų 90 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių vaikams2
Hondūras atsisakė Lietuvos dovanojamų 90 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių vaikams. ...