- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Po nuotolinio mokymo tie vaikai, kurie dar dešimtmetį ar kelis galėjo matyti gerai, dabar mato prastai. Į mus kreipiasi labai daug tėvelių dėl vaikų pavargusių akių", – pastebi gydytoja oftalmologė Regina Ševelkaitienė. Pasak gydytojos, jei vėl grįžtų nuotolinis mokymas, reikėtų keisti darbo režimą.
Kompiuteris visai dienai
Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos oftalmologės R.Ševelkaitienės teigimu, po užsitęsusio nuotolinio mokymo šiais mokslo metais į mokyklas išėjo prasčiau matantys vaikai.
"Vaikai visą dieną prasėdėdavo prie kompiuterio. Juk pasibaigus pamokoms jie ir toliau naudojosi informacinėmis technologijomis, kad galėtų paruošti namų darbus. Iki nuotolinio mokymo pradžios mes sakydavome tėvams, kad vaikas prie įvairių ekranų per dieną gali praleisti dvi tris valandas. Sakydavome, kad vaikai nežaistų kompiuteriu, nelandžiotų į internetą be reikalo. Prasidėjus nuotoliniam mokymui, neturėjome, ką pasakyti, nes jie buvo priversti po aštuonias valandas ir daugiau per dieną praleisti prie kompiuterio, planšetės ar telefono. Tokio krūvio neatlaiko suaugusiųjų akys, o vaikų – juo labiau", – atkreipė dėmesį gydytoja.
Ji palygino, kad visą dieną dirbti kompiuteriu vaiko akių raumenims yra tas pats, kas kūno raumenims iškrauti vagoną anglių. "Lygiai tas pats atsitinka su vaiko akių raumenukais, kuriems toks krūvis dirbant kompiuteriu yra per didelis. Akys pervargsta. Paskui akys, kurios galėjo būti sveikos, prastai mato, ateina vaikai su akomodacijos spazmais", – pasakojo R.Ševelkaitienė.
Visą dieną dirbti kompiuteriu vaiko akių raumenims yra tas pats, kas kūno raumenims iškrauti vagoną anglių.
Esant akomodacijos spazmams, tolimiausias gero matymo taškas artėja prie akies, silpsta regėjimo aštrumas. Dėl to gali išsivystyti trumparegystė. Pasak gydytojos, daugėja trumparegių vaikų.
"Vis daugiau vaikų prireikia akinių. Ši tendencija nesikeis, jei ir šiais mokslo metais ilgai bus taikomas nuotolinis mokymas", – įspėjo gydytoja.
Darbo ir poilsio režimas
Pasak gydytojos, jei vėl būtų įvestas nuotolinis mokymas, reikėtų keisti darbo ir poilsio režimą, kuris iki šiol buvo labai kenksmingas vaikams. "Įprastai klasėse pamokos trunka 45 minutes, tada – dešimties minučių pertrauka. Tačiau dirbant kompiuteriu per dešimt minučių niekas neatsikuria. Be to, per tą laiką vaikai turėtų sėdėti užsimerkę, išeiti į lauką arba pasižiūrėti pro langą, padaryti akių raumenis atpalaiduojančių pratimų. Tačiau vaikai paprastai to nedaro. Pertraukų reikėtų kur kas ilgesnių", – užsiminė pašnekovė.
Gydytoja pataria mokytojams ir tėvams labai nesižavėti elektroninėmis pratybomis. Mat atlikdami užduotis jose vaikai taip pat sėdi prie kompiuterio, žvelgia į kompiuterio ekraną. "Dirbant su knyga, popierinėmis pratybomis, susidaro kitoks, sveikesnis šviesos atspindys, akys tuomet dirba kitaip, akių raumenys mažiau pavargsta. Juk jei kilnosime svarmenis, raumenys treniruosis, bet jei svarmenį tik laikysime rankoje ilgą laiką, raumuo pavargs. Lygiai taip pat čia: jei akių raumenukai dirba, koncentruodami žvilgsnį artyn, tolyn, tai į vienokį, tai į kitokį paviršių, jie yra ir treniruojami, ir pailsi. Tačiau, jei jie visą dieną vienodai įkniubę į ekraną, raumenukai pervargsta", – pasakojo E.Ševelkaitienė.
Dėl besivystančios trumparegystės vis daugiau vaikų reikia akinių. Gydytoja pripažįsta dabar dažniau išrašanti siuntimus vaikams pas vaikų oftalmologus tam, kad šie nustatytų, kokie akiniai geriausiai koreguotų regą. Dažniau išrašo ir mankštų, maitinamųjų lašų akims. Ankstyvą rudenį ji pataria akis maitinti ir iš maisto gaunamais vitaminais. "Dabar – vaisių, daržovių sezonas. Rekomenduojame jų valgyti didesniais kiekiais, kad pasimaitintų akių raumenukai. Sintetinius vitaminus reikėtų palikti žiemai. Reikia, kad vaikai išeitų į lauką pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, gyventų aktyvų fizinį gyvenimą", – ragino R.Ševelkaitienė.
Vaikams iki dvylikos metų prie ekranų rekomenduojama praleisti iki valandos per dieną. Į šį skaičių įeina laikas, praleistas prie televizoriaus, kompiuterio, planšetinio kompiuterio, telefono.
Kenkia ne tik akims
Gydytoja oftalmologė primena: "Vaikams iki dvylikos metų prie ekranų rekomenduojama praleisti iki valandos per dieną, nuo dvylikos metų – 2–3 valandas. Pabrėžiu, kad į šį skaičių įeina laikas, praleistas prie įvairių ekranų: televizoriaus, kompiuterio, planšetinio kompiuterio, telefono."
Paaugliams nuo šešiolikos metų prie ekranų rekomenduojama praleisti iki 3–4 valandų. Šį laiką reikėtų praleisti ne vienu prisėdimu, o darant pertraukas. Per jas reikėtų atlikti akis ilsinančių pratimų. Vienas tokių, rekomenduojamas ir vaikams, ir suaugusiesiems – žvilgsnį pakaitomis koncentruoti tai į tolį, tai į arti esantį objektą.
"Čia panašiai kaip dirbant fizinį darbą: remiantis medicininėmis saugos taisyklėmis, turi būti daromos pertraukos. Jei darbas sėdimas – žmogus turi pakeisti padėtį, atsistoti, pavaikščioti, kad suaktyvėtų kraujotaka. Taip ir su akimis – joms reikia pailsėti", – sako R.Ševelkaitienė.
Ji užsimena, kad akys – tik vienas organų, kenčiančių nuo ilgo sėdėjimo prie ekranų. "Kenčia ir stuburas, laikysena, kraujotaka, medžiagų apykaita, smegenų veikla. Akys – pats paprasčiausias reikalas. Jei nėra gilių patologijų, išgelbės akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Tačiau dėl ilgo sėdėjimo prie ekranų atsiranda pakitimai visame organizme. Medžiagų apykaitoje, smegenų veikloje, pažinimo, bendravimo procese – gali pasikeisti net vaiko asmenybė. Ir tie pakitimai, nieko nedarant, gali tapti negrįžtami", – apie ilgalaikius padarinius sveikatai įspėja gydytoja.
Akių higienos reikalavimai
Dirbant kompiuteriu:
• Sėdėti tik prie ūgiui pritaikyto stalo ir ant tinkamo aukščio kėdės.
• Išlaikyti 30–50 cm atstumą tarp akių ir regimo objekto.
• Po 30 minučių įtempto regimojo darbo daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, o po 40–45 minučių – bent 10 minučių pertrauką.
Žiūrint televizorių:
• Sėdėti ne arčiau kaip 2,5 m nuo televizoriaus ekrano.
• Be pertraukos nežiūrėti televizoriaus ilgiau kaip 1–1,5 valandos.
• Po darbo kompiuteriu žiūrėti televizorių ne greičiau kaip po 1–2 valandų, riboti žiūrėjimo laiką.
Dirbant uždarose patalpose:
• Darbo vietos apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 500 liuksų.
• Neužtemdyti langų. Užuolaidos gali dengti ne daugiau kaip 15 cm langų krašto.
• Dirbti kuo arčiau dienos šviesos šaltinio (lango).
Vairuojantiesiems automobilį:
• Reguliariai tikrinti regėjimą ir akinių tinkamumą.
• Laikytis saugaus greičio. Didėjant greičiui regėjimo laukas siaurėja.
• Būti atidesniems tamsiu paros metu, kai avarijos rizika išauga 1,5–2 kartus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...