2019–2020 metų gripo sezono apžvalga Kauno apskrityje: kaip kito sergamumas?

Paskutiniąją šių metų gripo sezono savaitę (gegužės 11–17 d.) bendras Kauno apskrities sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 8,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų (didžiausias – 11,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Jonavos rajone, mažiausias – 4,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno rajone). Pernai tuo pačiu laikotarpiu sergančiųjų Kauno apskrityje buvo kur kas daugiau – 54,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Šį gripo sezoną, atsižvelgiant į atitinkamus būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus, š. m. vasario 11 d. buvo paskelbta gripo epidemija Kauno mieste. Kovo mėnesį, dėl koronaviruso grėsmės, visos šalies savivaldybės paskelbė gripo epidemijas, kurios tęsiasi iki šiol.

2019–2020 metų gripo sezoną daugiausiai gripo atvejų buvo užregistruota 6-ąją šių metų savaitę (534 atvejai), praėjusį (2018–2019 metų) – 5-ąją savaitę (2 492 atvejai).

Gripo sezono laikotarpiu medicinos pagalbos į Kauno apskrities ligonines kreipėsi 870 asmenų. Dėl gripo Kauno apskrities ligoninėse gulėjo 335 asmenys, iš kurių 197 vaikai (0–17 m.) bei 32 nėščiosios.

Lietuvoje per 2019–2020 m. gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 11 asmenų, praėjusį (2018–2019 metų) – 26. Kauno apskrityje šiemet nuo A tipo gripo viruso komplikacijų mirė 3 asmenys (amžius: 52, 63, 79 metai). Visi mirusieji buvo nepasiskiepiję nuo sezoninio gripo, nors priklausė gripo rizikos grupėms ir turėjo galimybę pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis. Pernai Kauno apskrityje buvo užregistruoti 7 mirties nuo sezoninio gripo atvejai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2019–2020 m. gripo sezono metu, iš Kaune paimtų virusologinių ėminių nustatyti 186 A tipo gripo virusai ir išskirti 26 B tipo gripo virusai. Iš visų nustatytų ėminių 59 proc. sudarė A(H1)v, 26 proc. A(H3N2) ir 12 proc. B tipo gripo virusai.

Infekcinių ligų sukėlėjai kinta, naujai atsiradusios užkrečiamosios ligos sparčiai plinta epidemijomis. Pasaulinė praktika rodo, kad šiuolaikinės apsaugos priemonės leidžia stipriai sumažinti susirgimų skaičių. Nežinome, kas laukia, bet galime apsisaugoti nuo to, ką turime jau išbandyta. Veiksmingiausia gripo ir jo pasekmių kontrolės priemonė – skiepai.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Muraveckienė primena, kad sezoninio gripo vakcina rekomenduojama nepamiršti pasiskiepyti kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.