Ugdymo ekspertė: charakteris formuojasi nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Itin svarbus laikotarpis

„Dažnai tėveliai, matydami, kad mažylis pažindinasi su aplinkiniu pasauliu, mokosi paprasčiausių dalykų, tokių kaip šypsena, nesusimąsto, kad tuo pat metu viduje vyksta kur kas sudėtingesni procesai: tyrinėdamas aplinką, vaikas kuria visam gyvenimui jo asmenybės dalimi tapsiančius bruožus. Šiems procesams tėvai, globėjai ar kiti vaiką supantys žmonės turi lemiamą įtaką. Todėl labai svarbu jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vertinti jį kaip visavertę asmenybę ir padėti formuotis teisingoms nuostatoms“, – sako vienintelio Vilniuje lopšelio kūdikiams „Abadelė“ įkūrėja I. Jagminienė.

Jos teigimu, dažnai esame linkę manyti, kad mūsų asmenybę ir charakterį formuoja tos patirtys, kurias jau gebame sąmoningai suvokti, apmąstyti ir prisiminti. Tačiau mokslas seniai įrodė, kad yra priešingai: itin daug emocinių, socialinių gebėjimų, o kartu su jais – ir charakterio ypatybių įgyjame tuomet, kai mums nėra nė metų.

Tikslingas bendravimas

„Kūdikio smegenys, patiriančios itin daug naujų dalykų, aktyviai kuria neuronų jungtis, kurios lemia mūsų emocinę ir socialinę raidą. Saugus ryšys tarp mamos, tėčio ar kito žmogaus ir vaiko ugdo pasitikėjimą, kuris išlieka užkoduotas tarp mūsų asmenybės bruožų visam gyvenimui. Lygiai taip pat tokio ryšio trūkumas ilgam įrašo nepasitikėjimo, nesaugumo jausmą“, – paaiškina ugdymo ekspertė.

Specialistė pabrėžia, kad tikslingas ir sąmoningas bendravimas nuo pirmųjų dienų moko kūdikius atpažinti ir valdyti savo emocijas, o tai – būtinas gebėjimas kiekvienam iš mūsų.

„Jis taip pat labai padeda kalbos ir socialiniams įgūdžiams vystytis. Todėl, pavyzdžiui, lopšelyje su vos kelių mėnesių mažyliais dirbančios mokytojos kasdien aktyviai kuria ir palaiko su jais visavertį ryšį, itin daug kalbasi, kartu žaidžia ir mokosi. Svarbu paminėti ir tai, kad, nors daug asmeninių savybių į šį pasaulį jau atsinešame kartu su savimi, visgi tinkamas suaugusiųjų elgesys nuo pat pirmųjų dienų gali turėti lemiamos įtakos tam, kaip jos bus išreikštos“, – sako I. Jagminienė.

Jos teigimu, yra keli esminiai aspektai, kuriuos savo elgesyje turėtų įvertinti visi naujagimių tėvai ir kiti juos supantys žmonės.

I. Jagminienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kurti saugumo jausmą

Pirmas iš pažiūros savaime suprantamas ir itin svarbus aspektas – atliepti kūdikio poreikius.

„Jei mažylis verkia, yra priežastis. Svarbu ją rasti ir spręsti. Tai gali būti alkis, nuovargis, nepatogumas ar tiesiog meilės, dėmesio poreikis. Mažylio poreikių ignoravimas kuria nesaugumo, baimės jausmą, kuris besiformuojančiose smegenyse gali tapti svarbią jo gyvenimo dalį nulemsiančia asmenine savybe, todėl į tai tikrai negalima numoti ranka“, – teigia I. Jagminienė.

Pasak jos, saugumo jausmą kuria rutina, nuspėjamumas: aiškus ir reguliarus miego, valgymo, pasivaikščiojimų lauke, žaidimų ar kitų veiklų režimas.

Padėti reikšti emocijas

Skirtingos emocijos ir plati jų amplitudė, nuo tyro džiaugsmo iki liūdesio, baimės ar net pykčio, yra visiškai normalu. Mums tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau labai svarbu tai parodyti ir kūdikiams, sako ekspertė.

„Svarbu leisti kūdikiams išreikšti patiriamas emocijas, jų neužgniaužti, tačiau taip pat svarbu jau nuo pirmųjų mėnesių kalbėtis su jais apie šias emocijas, bandyti jas pažinti ir suprasti jų priežastis. Nors mažylis dar negali palaikyti su jumis pokalbio, pasakokite jam padėdami suprasti, kodėl jis išsigando ar supyko, kaip šią emociją suvaldyti“, – teigia I. Jagminienė.

Jos teigimu, labai svarbu emocijas rodyti ir suaugusiesiems: aiškiai, apsikabinimais, bučiniais, sūpavimu, švelniais prisilietimais išreikšti meilę, ryšį. Nebijoti kūdikiui parodyti savo jausmų: džiaugsmo, liūdesio ar nuovargio ir būtinai apie juos papasakoti.

„Emocinei raidai labai svarbi yra ir pagarba: turime atsižvelgti į kūdikio emocijas, parodyti, kad jas matome ir vertiname, elgtis su juo kaip su visaverte asmenybe, turinčia teisę į savo jausmus. Tai padės jam augti saugiam, o kartu ilgainiui išmokti gerbti aplinkinių emocijas ir jausmus“, – sako ugdymo specialistė.

Skatinti smalsumą

Žaislai ir knygelės, pritaikyti kūdikiams ir kuriantys naujas patirtis, mokantys spręsti problemas, taip pat elementarūs problemų sprendimo žaidimai, tokie kaip dėlionės, taip pat yra svarbūs asmenybės ugdymui jau pirmaisiais gyvenimo metais.

„Jei perkate vaikui barškutį ar kitą žaisliuką, apsidairykite: tikrai rasite tokių, kurie moko kurti ir ieškoti sprendimų. Suderinti formas, spalvas ar garsus. Lavinantys žaislai ir lavinantys žaidimai su tėvais ugdo vaikų smalsumą, drąsą tyrinėti pasaulį, kognityvinį mąstymą, savarankiškumą“, – teigia ekspertė.

Ji taip pat primena skaitymo kūdikiams svarbą: nors jie dar negali sekti pasakojamos istorijos, tai padeda vystytis kalbos įgūdžiams ir kognityviniams gebėjimams.

Suprasti, kas yra gerai

Pagyrimai, padrąsinimai, palaikymo žodžiai – visa tai padeda vaikui suprasti, koks jo elgesys ar veiksmai yra laikomi gerais ir teisingais, tačiau kartu jie skatina savigarbos jausmo vystymąsi jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

„Svarbu teisingus elgesio modelius rodyti pavyzdžiu, nes aplinkos stebėjimas yra pagrindinis kūdikio mokymosi būdas. Todėl tas savybes, kurias tikimės įskiepyti vaikams, turėtume itin pabrėžti namuose, savo elgesyje: kantrybę, empatiją, pagarbą, išklausymą, atsižvelgimą į vieni kitų poreikius ir pan. Svarbu, kad tai atsispindėtų visuose kūdikio matomuose santykiuose“, – sako I. Jagminienė.

Ekspertės teigimu, tėvai ar lopšelio mokytojos kūdikių emocinei, socialinei ir kognityvinei raidai turi lemiamos įtakos, todėl labai svarbu kūdikius vertinti kaip asmenybes ir su jais atitinkamai kurti ryšį jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų, norint užauginti laimingą, saugią, savimi pasitikinčią ir smalsią žmonių kartą.