Šeimos akademija: kaip ištrūkti iš konfliktų spąstų

Konservuojame konfliktus

Kai ilgą laiką leidžiame su kitais žmonėmis, ypač santykinai mažoje erdvėje, ima atrodyti, kad daugėja ir dažnėja įvairių tarpusavio nesutarimų. Tačiau Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Erikas Stankūnas sako, kad konfliktai yra neišvengiama santykių dalis, deja, užuot juos sprendę, esame linkę atidėti vėlesniam laikui.

"Iš tiesų tokioje situacijoje kaip šiandien konfliktai ne kyla, o išryškėja. Kai žmonės kuria tarpusavio santykius, jie visada turi vienaip ar kitaip derintis vienas prie kito: rasti kompromisų, kai kada nusileisti, kai kada – ne. Kyla didesnių ar mažesnių konfliktų, kuriuos reikia spręsti. Tačiau neretai žmonės vengia konfliktų, nes dėl jų jaučiasi blogai ir yra linkę atidėti vėlesniam laikui – išeina į darbą, grįžę namo žiūri televizorių, užsiima kitokia veikla – ir taip neišspręsti konfliktai tarsi užkonservuojami. O štai situacijoje, kai nebeturime galimybės atidėti neišspręstų klausimų, jie vienaip ar kitaip ima spręstis", – pasakoja gydytojas.

Pasak jo, santykiai nebūna visada vienodi ir tik malonūs. Jie nuolat keičiasi ir vystosi, todėl natūralu, kad kyla ir naujų konfliktų.

Psichiatras-psichoterapeutas atkreipia dėmesį, kad gyvenime, deja, nebūna taip, kad visą laiką viskas – tik labai gerai. Vienos problemos išsisprendžia, kyla kitų, be to, žmogui nuolat kyla įvairių norų. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką norėjome bendrauti, o šį norą patenkinę norime pabūti vienumoje. Kai neturime galimybės tą norą įgyvendinti, kyla konfliktas.

Pirmasis konfliktų sprendimo punktas – savo norų ir jausmų supratimas – vaikams ir yra pats sudėtingiausias.

Realybės testavimas

Gydytojas pastebi, kad neretai tiesiog neturime įgūdžių, kaip spręsti iškilusių konfliktų. Palyginti su Pietų Europos gyventojais, kurie garsiai reiškia įvairiausias savo emocijas, mes, Šiaurės regionų gyventojai, savo kalboje net neturime tiek žodžių išreikšti mus užplūdusių emocijų. Jei patys nesuprantame, ko iš tiesų norime ir kaip dėl to jaučiamės, papuolame į savotiškus spąstus.

Pasak E.Stankūno, kad sėkmingai išspręstume kilusį konfliktą, svarbūs trys elementai.

"Pirma, kad galėtume pradėti spręsti kilusią problemą, turime suprasti, kaip į ją patekome ir kad iš viso patekome į kažkokią problemą, kurią reikia spręsti. Tam pirmiausia svarbu suprasti, ko iš tiesų norime ir ką jaučiame. Antra, konfliktui spręsti reikalinga saugi aplinka, t.y. žinoti, kad išreikšdamas jausmus žmogus nebus už tai nubaustas arba juo nebus kitaip pasinaudota. Trečias elementas – vadinamasis realybės testavimas, leidžiantis pasitikrinti, ar iš tiesų situacija yra tokia, kaip mums atrodo. Pavyzdžiui, partneris tyli, todėl padarome išvadą, kad jis greičiausiai pyksta. Ir tik pradėjus kalbėtis, klausti, gali paaiškėti, kad žmogus paprasčiausiai galvojo, ką valgys vakarienei. Toks realybės testavimas leidžia patikrinti visų pirma, ar konfliktas išvis kyla ir, jei kyla, kokios yra jo priežastys", – paaiškina E.Stankūnas.

Erikas Stankūnas

Konfliktai su vaikais

Tarpusavio konfliktų kyla ne tik suaugusiųjų santykiuose, bet ir santykiuose su vaikais. Konfliktams su vaikais spręsti, pasak gydytojo psichiatro-psichoterapeuto, galioja tos pačios minėtos taisyklės, tačiau jas neretai apsunkina tai, kad vaikai, ypač maži, dar neturi pakankamo žodyno savo norams ir jausmams išreikšti.

"Pirmasis konfliktų sprendimo punktas – savo norų ir jausmų supratimas – vaikams ir yra pats sudėtingiausias. Dažniausiai jie apie problemą kalba tik abstrakčiais simboliais, todėl suaugusiajam svarbu tuos simbolius teisingai suprasti ir paaiškinti vaikui jam suprantama kalba. Pavyzdžiui, vaikas atsisako ruošti namų darbus sakydamas: man bloga, nenoriu ir išvis manęs niekas nemyli. Šioje situacijoje suaugusysis turėtų klausti, bandyti išsiaiškinti tikrąją situaciją: galbūt mokykloje tau šiandien kažkas nepasisekė, ką sakė mokytoja, ką sakė draugai, ir iš vaiko nupasakojamų simbolių bandyti suprasti tikrąją situaciją. Kaip mes, psichoterapeutai, sakome, sukramtyti šią informaciją ir reflektuoti vaikui jam suprantama kalba", – sako gydytojas E.Stankūnas.

Kitas labai svarbus veiksnys sprendžiant konfliktą su vaiku, pasak gydytojo psichiatro, yra užtikrinti saugumą, t.y. kad vaikas jaustųsi saugus pasisakydamas apie savo norus, žinotų, jog nebus už tai nubaustas. Tai nelengvas darbas, tačiau patyrę suaugusieji, tėvai, turėtų stengtis užtikrinti visus šiuos elementus.