Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų

– Ko žmonės tikisi iš santykių ir kokia būna realybė?

– Ne paslaptis, kad visi nori būti laimingi. Atsakomybę už tai, deja, perkelia savo partneriui ar artimiesiems. Tada tenka nusivilti, kyla priekaištų, pyktis. Mano mokytoja Marina Targakova sako, kad šeima yra tarsi universitetas, o mūsų artimieji yra svarbiausi dėstytojai. Jie padeda mums tapti geresniems, mus tobulina. Kai tai suprantame, gyvenimas tampa daug lengvesnis, džiaugsmingesnis ir įdomesnis.

– Kodėl žmonėms sunku kurti santykius?

– Visos problemos kyla dėl žinių stokos. Deja, nei mokyklose, nei universitetuose mūsų nemokė kurti santykių. Norėdami juos sėkmingai kurti, tiek romantinius, tiek darbe, su giminėmis, turime tam skirti laiko, pasigilinti į žmogaus psichologiją, mokytis. Be ugdymosi šioje srityje gero rezultato nebus, santykiai anksčiau ar vėliau byrės.

– Kodėl reikėtų nebijoti konfliktų? Kaip išmokti pyktis su pagarba?

– Svarbu suprasti, kad konfliktai neretai mums visgi padeda suartėti, tai yra savotiškas santykių vėdinimas. Pasakymas to, ką pamiršai ar nedrįsai pasakyti. Tik iššūkis, kilus konfliktui, išlaikyti pagarbą kitam. To turime mokytis.

Kūrybiškai pyktis gali tik emociškai brandūs žmonės. Tai yra didžiulis menas. Žmonės dažniausiai arba tyli, arba kaltina vieni kitus. Vėliau, kai prisikaupia nuoskaudų, tarsi sprogsta, agresyviai puola vieni kitus. Reikia kaskart treniruoti save, mokytis jausmus išsakyti iškart, net pykstantis gerbti partnerį. Ne kaltinti, o pradėti taip: „Aš jaučiu, kad… ir pranešu tau apie tai, nes gerbiu tave ir mūsų santykiai man brangūs.“

– Ribų brėžimo svarba santykiuose. Kaip pranešti apie savo poreikius prieš susierzinimą?

– Norėdami tai padaryti, pirmiausia turite gerai pažinti save. Turime patys įsivardyti poreikius, vertybes, tada žodžiu išsakyti tai kitam, o ne tikėtis, kad perskaitys mūsų mintis. Dažnai žmonės pyksta, kad kitas nedaro, ko jis nori, kai nėra nei sau, nei kitam konkrečiai to įvardiję.

Susierzinimas, pyktis – stipri energija, kai nevyksta taip, kaip aš noriu. Svarbu apčiuopti to šaltinį. Tik nuolat dvasiškai tobulėjantis žmogus gali susidoroti su šia energija išmintingai ir suvaldyti savo emocijų išraišką.

– Kodėl konfliktuoja jau suaugę vaikai ir tėvai?

– Žmogus fiziškai užauga tarsi savaime, o psichologiškai automatiškai – nebūtinai. Taip ir kyla problemų. Emociškai nebrandūs suaugusieji nesusikalba, neįsiklauso, negirdi vieni kitų nuoskaudų, kaltina, nepagarbiai pykstasi.

– Kodėl tapote santykių lektore, psichologe?

– Jei atvirai, šiuo keliu sukti paskatino mano mokytojai. Mane visada domino, kaip veikia pasaulis, kodėl gyvenime viskas vyksta taip, kaip vyksta, ar įmanoma ką nors pakeisti. Ieškojau atsakymų į savo klausimus ir susipažinau su mokytojais Aleksandru Chakimovu ir Marina Targakova. Pradėjau mokytis pagal jų vadovaujamas programas ir vis dar mokausi. Žinios, kurias gavau, mane pakeitė, sakyčiau, išgydė nuo nuolatinio nepasitenkinimo, skundų ir nuoskaudų. Kartu studijavau psichologiją ir astrologiją, tai yra mano profesija.