- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors esame ganėtinai toli nuo Rusijos užpultos Ukrainos, kur vyksta karas, dažnas iš mūsų jaučiame įvairiausias emocijas: nerimą, baimę, bejėgiškumą, pyktį. Apie tai, kaip priimti savo jausmus karo metu ir nusiraminti, pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė.
Visa emocijų amplitudė
„Vasario 24 d. įvyko tai, ko negalima buvo net įsivaizduoti: Rusija užpuolė Ukrainą. Pirmoji reakcija – neigimas – ne, to negali būti. Prieš tai dvejus metus gyvenę pandemijos sąlygomis, daugelis žmonių šią negandą pamiršo tą pačią dieną, juo labiau kad ir kovidinė situacija švelnėja. Tačiau karas? Viduryje Europos? Kaip? Kodėl? Net ir dabar sunku suvokti, kas nutiko. Žmonės bijo, nerimauja, ir tai suprantama“, – sako psichiatrė A.Stankūnienė.
Pasak specialistės, daugeliui šiuo metu baisu ne tik dėl Ukrainoje žūstančių žmonių, bet neramu ir dėl to, kas gali nutikti mums. Natūralu, kad kyla įvairių klausimų: ar kiti būsime mes? Ką daryti? Kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis?
„Kaip įvardija karo ekspertai, užpuoliko tikslas – ne tik žudyti, bet ir bauginti, skleisti paniką. Todėl labai svarbu tai panikai nepasiduoti. Jausmai yra jausmai, jie tiesiog kyla, norime mes to ar ne. Ir geriau juos jausti, nei bandyti slopinti, – komentuoja A.Stankūnienė. – Krizės metu dažniausiai iš pradžių atsiranda neigimas, paskui – derybos, tada – pyktis, galiausiai – susitaikymas. Karo akivaizdoje žmonės nesijaučia saugūs. Pirmomis dienomis buvo labai daug nusivylimo dėl vangios Vakarų valstybių reakcijos. Situacijai keičiantis, keitėsi ir jausmai. Atsirado viltis, kad didvyriškomis ukrainiečių, bendromis didžiosios dalies pasaulio jėgomis agresorius bus nugalėtas.“
Jausmai yra jausmai, jie tiesiog kyla, norime mes to ar ne. Ir geriau juos jausti, nei bandyti slopinti.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai, nes esame unikalūs. Vieni, ypač pirmosiomis karo dienomis, prilipo prie televizorių ekranų, kompiuterių ar telefonų, bijodami, ką nors praleisti. Psichiatrė sako, kad tokie mūsų veiksmai tikriausiai susiję su tuo, kad norime jausti kontroliuojantys padėtį. Manoma, kad nutiks kažkas bloga, jei nuolat neseksime informacijos, tačiau taip tik dar labiau save sekiname. Svarbu nepamiršti – stebėti verta tik oficialius informacijos kanalus.
„Antri suskato veikti: domisi galimybėmis išgyventi, jei būtų panaudotas branduolinis ar cheminis ginklas, perka maisto atsargas, tvarko dokumentus. Dar kiti dalyvauja Ukrainos palaikymo akcijose, aukoja pinigų. Matome ir gerokai išaugusį skaičių norinčiųjų stoti į savanorių gretas. Šiomis dienomis tenka konsultuoti klientus, kuriems jau ir iki karo pasaulis neatrodė saugus, o prasidėjus karui jis tapo visiškai nesaugus“, – pasakoja A.Stankūnienė.
Kaip ištverti?
Bent jau pirmosiomis dienomis daug kam tikrai atrodė, kad pasaulis griūva. Šiandien jau imame po truputį apsiprasti su situacija, nors ir nuolat stebime naujienas karo fronte. Padėti sau, anot psichiatrės, galime bandydami nekurti katastrofinių scenarijų, stengdamiesi sugrąžinti save ir savo artimuosius, draugus į dabartį.
„Priešo tikslas ir yra išgąsdinti, sukelti paniką, išprovokuoti emocijas keliančias, bet neracionalias reakcijas. Geriausia, ką galime padaryti, tai dirbti, rūpintis savimi, savo artimaisiais. Nuolatinis naujienų stebėjimas nepadeda. Matyt, reikėtų sau pasakyti, kad žinias išklausysiu tik tam tikru laiku – juk per kelias valandas tikriausiai neįvyks nieko lemiamo, o jei ir įvyks, nieko nenutiks, jei apie tai sužinosiu vėliau.“
Geriausia, ką galime padaryti, tai dirbti, rūpintis savimi, savo artimaisiais.
Pasak psichiatrės, garsiai išsakytos baimės, nerimas subliūkšta, neatrodo tokie baisūs. „Visada galima skambinti „Jaunimo linijai“, „Sidabrinei gijai“ ir kitoms pagalbos institucijoms, kurios pasiruošusios padėti. Jei savijauta blogėja – stiprėja nerimas, liūdesys, atsiranda atkaklių kaltės, beprasmybės idėjų, trinka miegas, reaguoja kūnas – vertėtų nenumoti ranka ir pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Ko tikrai nereikėtų daryti, tai slopinti nerimą ir baimę, bandyti nusiraminti alkoholiu ar kitomis svaiginamosiomis medžiagomis, užsidaryti ir nustoti bendrauti. Tai tikrai nepadės, bus tik blogiau“, – pataria A.Stankūnienė.
Darykime tai, ką galime
Nemažai žmonių jaučiasi kalti, padarę ne viską, ką galėjo. Dažnas pyksta ant Vakarų šalių institucijų, kad ilgai nebuvo imamasi priemonių tironui suvaldyti. Mums atrodo, kad ir dabar daug kas vyksta ne taip, kaip turėtų, per lėtai, dėl to žūsta nekalti žmonės, griaunami šimtmečius stovėję miestai.
„Svarbu suprasti, kad siekis pakirsti žmonių pasitikėjimą Vakarų struktūromis taip pat gali būti priešo sumanymas arba bent jau jam palanki situacija. Nepamirškime klausytis tikrų specialistų nuomonių ir tik tuomet daryti išvadas. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis galime dalyvauti palaikymo akcijose, pasirašyti peticijas, kad kaltieji sulauktų atpildo Hagos tribunole. Galime aukoti pinigų nuo karo kenčiančiai Ukrainai, tapti savanoriais maisto ir daiktų rūšiavimo centruose ir taip prisidėti gerais darbais“, – pasakoja specialistė.
Psichiatrė primena, kad turime nepamiršti gyventi ir savo gyvenimą, kiek tai įmanoma: dirbti, rūpintis šeima, artimaisiais ir savimi. Kiekvienas turime teisę šypsotis ir juoktis, tai gali padėti mūsų emocinei būklei.
„Neturėtume kelti sau uždavinio kažką pakeisti vieni. Tik kartu, bendromis pastangomis galime prisidėti prie to, kad karas greičiau baigtųsi, kad agresorius būtų nugalėtas ir sulauktų tinkamo atpildo, – įsitikinusi A.Stankūnienė. – Norėčiau palinkėti visiems ramybės, stiprybės, jausti atsakomybę už save, už savo artimuosius, už savo šalį.“
Kaip elgtis?
Jei dirbant sunku sukaupti dėmesį, pabandykite daryti pertraukėles atlikdami fizinius pratimus, išeidami pasivaikščioti ar kitaip pajudėdami.
Išbandykite meditaciją, klausykite raminančių tekstų, relaksacinės muzikos.
Jei esate tikintis, apsilankykite bažnyčioje ir pasimelskite.
Ir, žinoma, nepamirškite kalbėtis: su artimaisiais, draugais, kolegomis, o svarbiausia – su vaikais, ramiai paaiškinkite jiems tiek, kiek jie gali suprasti pagal savo amžių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patyrėte patyčias internete? Specialistai siūlo ginklus kovoje su laido riteriais2
Specialistai pastebi, kad gyvenimas internete tampa vis agresyvesnis – net 65 proc. žmonių yra susidūrę su psichologiniu smurtu internete, tai rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ataskaitoje pabr...
-
Laimės formulė: penas apmąstymams ir įkvėpimas sprendimams2
Kaip efektyviai suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Kaip į 24 valandas sutalpinti karjerą, šeimą, buitį, laisvalaikį ir dar atrasti laiko sau? Projekto „Daugiau balanso“ organizatoriai svarbiausius gyvenimo komponentus sudėjo į f...
-
Psichiatras: iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai n...
-
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pradeda kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda mėnesį truksiančią informacinę kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“: viliamasi, kad ji padės sumažinti tėvų smurtą prieš paauglius. ...
-
Psichologė: geras darbuotojas Lietuvoje – kuris dirba 24 valandas per parą visus metus4
Vasara – atostogų metas. Kaip pastebi psichologai, žmonės anksčiau atostogaudavo bent jau dvi ar tris savaites, dabar – nauja tendencija. Žmonės atostogauja daug dažniau, bet trumpesniais periodais. Išskaido savo atostogas per visus m...
-
Tremties pėdsakas: kodėl vieni palūžo, o kiti – ne?14
Kodėl tremtis žmonėms, patyrusiems panašių išgyvenimų, paliko skirtingų psichologinių pėdsakų? Kodėl vieni visa tai ištvėrė ir grįžo nepalūžę, o kiti parvažiavo sugniuždyti? ...
-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški1
Kūrybiškumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių įgūdžių, galinčių apsaugoti darbuotojus nuo grėsmės, kad dėl automatizacijos ir technologijų plėtros jie gali būti išstumti iš darbo rinkos. Lietuvoje veikianti d...
-
Daugiau balanso: ketverius metus taikomas įrankis leido B. Tiškevič patirti proveržį4
Aktorė Beata Tiškevič sako proveržį gyvenime patyrusi tada, kai išmoko gyventi subalansuotą gyvenimą. Sąmoningas dėmesys įvairioms gyvenimo sritims leido jai ir parašyti knygą, ir sukurti verslą, ir imtis naujų studijų, ir tie...
-
Psichologė: vaikams žaidimai būtini kaip maistas ir miegas
Žaidimo metu aktyviau veikia smegenys, lavinami svarbūs gebėjimai – atmintis, kūrybiškumas ir empatija. Todėl svarbu rasti laiko ir žaisti su vaikais, taip pat leisti jiems žaisti savarankiškai ir netrukdomai. Ankstyvojo ugdymo psich...
-
Psichologė: egzaminų metu svarbi įprasta dienotvarkė
Brandos egzaminų metu svarbu nepamiršti įprastos dienotvarkės, tai gali padėti išlaikyti geresnę fizinę ir emocinę būseną ir susitvarkyti su iššūkiais, teigia Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos psichologė Ne...