"Norėjome trenerio, kuris turėtų ir krepšinio patirties, ir energijos“, - teigė Kauno „Aistės-LSU“ ekipos vadovas Petras Aleksonis. Vienintelė miesto komanda, rungtyniaujanti Lietuvos moterų krepšinio čempionate, savo vadžias patikėjo pastaruoju metu Vokietijoje gyvenusiam Mariui Žemaičiui.

Akylesni krepšinio gerbėjai M.Žemaitį atsimena kaip Kauno „Atleto“ klubo žaidėją. Jis legendinio Vlado Garasto treniruojamoje ekipoje buvo vienas jauniausių krepšininkų, kuriam neretai buvo patikimas kamuolio įžaidimas.

Sulaukęs 37-erių kaunietis mėgins pagelbėti gimtojo miesto moterų krepšinio komandai. Tai jau trečiasis vairininkas, šį sezoną stojęs prie „Aisčių-LSU“ šturvalo. Sezoną studentės pradėjo dar treniruojamos Ričardo Maceinos, vėliau ekipos vadžias laikinai perėmė Rokas Kondratavičius. Pastarasis atvykus M.Žemaičiui tapo jo asistentu.

- Kodėl nutarėte keisti trenerį?

- Norėjome trenerio, kuris būtų matęs įvairaus krepšinio, galėtų daug patarti iš savo patirties. Treniruojant jaunimą yra daug darbo, svarbūs ir psichologiniai aspektai. M.Žemaitis moka perteikti savo patirtį, niuansus, smulkmenas. Tai labai svarbu, ypač sunkesniu komandai metu.

- Pernai dėl medalių kovojusi „Aistės“, šiemet startavo kur kas prasčiau. Kas tai lėmė?

- Komandą paliko visa žaidėjų karta, baigusi LSU ir išvykusi į finansiškai pajėgesnius klubus. L.Svarytė, N.Skadaitė, G.Tamašauskaitė ir kitos. Mes visuomet buvome universiteto komanda, vadinasi, pirmiausia turime ugdyti jaunimą. Nors mūsų rezultatai su ankstesnėmis žaidėjomis nuolat gerėjo ir pasiekė aukštą ribą, dabar pradedame naują ciklą.

- Kokius tikslus keliate šiam sezonui?

- Stengsimės tobulėti ir auginti naują branduolį, kuris praverstų kitiems metams. Vieta – nėra mūsų prioritetas, bet sieksime kovoti kiekvienose rungtynėse. Ypač svarbūs mačai su turnyro lentelės kaimynėmis - „Šiauliais-Universitetu“ ir su Klaipėdos „Fortūna“. Žinoma, sieksime kuo geresnių rezultatų. Juolab, kad kalbamės su miesto atstovais dėl paramos kitiems metams. Norisi turėti galimybę įsigyti pajėgesnių žaidėjų, galbūt ir legionierių. Šiai dienai nei su Marijampolės „Sūduva“, nei su „Utena“, nei Vilniaus „Kibirkštimi“ ar Kauno rajono „Sirenomis“ negalime varžytis biudžetu. Vis dėlto ir mūsų klubo prezidentas, ir kiti rėmėjai surėmę pečius bando pagelbėti ekipai, nemažai lėšų prisitraukiame iš privataus sektoriaus. Tai nėra paprasta, nes dabar įmonės pinigais nesimėto arba turi kitokius prioritetus, tarkime padeda vyrų krepšiniui.

- Ar dabar numatote ir komandos sudėties permainų?

- Prieinamų aukšto lygio žaidėjų nėra daug. Turime būrį žaidėjų, su kuriomis sutartys sudarytos dviem, trim metams. Tad su jomis ir dirbsime. Nebent pasipildytume jaunomis perspektyviomis krepšininkėmis, kurios dar ne visos atrastos ir išrinktos. Kalbamės ir su sporto mokyklomis, galvojame apie ateitį.