Olimpinė svajonė dužo, bet šukes reikės suklijuoti

Dvylika metų – tiek vyrų krepšinio rinktinės nematysime olimpinėse žaidynėse. Pastarąjį sykį 2016-aisiais Rio de Žaneire startavę krepšininkai artimiausią progą sugrįžti turės tik 2028 m. Los Andžele.

Kai lietuviai, startavę septyniose olimpiadose iš eilės, 2021-aisiais praleido Tokijo žaidynes, atrodė, kad tai – atsitiktinis kluptelėjimas. Tačiau sekmadienį tai virto tendencija. Kazio Maksvyčio auklėtiniai atrankos turnyro finale nė iš tolo (68:79) neprilygo šeimininkų komandai, tvirtai kontroliavusiai mačo eigą. Į lemiamą akistatą lietuviai stojo prieš tai pusfinalyje 88:64 nušlavę Italijos rinktinę, bet finale neatlaikė vikriojo Jose Alvarado vedamo Puerto Riko tritaškių krušos.

„Aš dar prieš turnyro pradžią Puerto Riko bijojau labiau nei italų. Italijos rinktinė buvo nuspėjama, žaidė europietišką krepšinį su aiškia struktūra, laikėsi mums įprastų taktinių taisyklių. Puerto Rikas demonstravo visai kitokį žaidimą, grįstą atletiškumu ir individualiomis pastangomis. Taip žaidžiant daug kas priklauso nuo dienos. Deja, finale buvo jų diena“, – komentavo Rimantas Grigas.

Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris mano, kad vien skaičiais švieslentėje skaudi pamoka Puerto Rike nesibaigs.

Atsisveikins: K. Maksvytis po pralaimėjimo pareiškė priėmęs sprendimą dėl savo ateities rinktinėje. / „Scanpix“ nuotr.

– Pirmoji finalo rungtynių dalis buvo apylygė, o iniciatyva kartais net priklausė mūsiškiams. Kodėl po ilgosios pertraukos varžovai taip galingai nušuoliavo į priekį?

– Jeigu pataikai, krepšinis yra labai paprastas žaidimas, kurį lengva žaisti. Varžovai tai dar kartą įrodė. Jie sumetė beveik pusę savo tritaškių (12 iš 25). Tada ir kiti aspektai ima sektis. Į jų paprastą, bet energingą žaidimą mūsiškiai bandė atsakyti tokiais pat tolimais metimais, bet jiems labai nesisekė pataikyti (6 iš 28 tritaškių).

– Mindaugas Kuzminskas pripažino, kad komanda neatlaikė ir finalo atsakomybės naštos, subyrėjo psichologiškai.

– Lemiamų rungtynių įtampa ir atsakomybė padarė savo. Jautėsi kai kurių žaidėjų stresinė būsena, mūsų lyderiai nepataikė netgi iš patogių situacijų, kai, atrodytų, niekas netrukdo. Nesisekė Mariui Grigoniui, kuris buvo tikras lyderis per visą atrankos turnyrą, šešėlyje buvo ir Lukas Lekavičius, patempęs komandą pusfinalyje ir grupėje. Gerai, kad laiku apie savo lygį priminė Rokas Jokubaitis, sužaidęs savo geriausią atrankos mačą, bet jo pastangų nepakako.

– Ar Puerto Riko rinktinė jus kuo nors nustebino?

– Gal tik tuo įspūdingu pataikymu. Tokios statistikos kiekvienose rungtynėse neišlaikysi. Be to, jie dar kartą įrodė, kad yra individualiai stiprūs, veržlūs, atletiški. Varžovai neturėjo didelės jėgos baudos aikštelėje, kažkiek pabandė laužti po krepšiu, bet gavo kelis blokus ir atsitraukė. Tačiau jie darė daug žalos staigiais įkirtimais į baudos aikštelę, o ypač – tolimais metimais.

Toks siautulys gal vienas kitas rungtynes ir pagyvintų, bet ar legionieriaus duodamos naudos būtų daugiau nei žalos komandai?

– Prieš blankią šeimininkų priekinę liniją metėme vieną geriausių NBA aukštaūgių Domantą Sabonį. Kodėl nesugebėjome pasinaudoti šiuo ginklu?

– Domui turnyras nebuvo pats geriausias. Gal atsiliepė trauma, gal NBA ir FIBA krepšinio skirtumai. FIBA krepšinyje, skirtingai nei NBA, galima dvigubinti gynybą prieš konkretų žaidėją, taip atimant jo pranašumą, jei jis žaistų vienas prieš vieną. Domas įpratęs žaisti prieš tiesioginį oponentą, ir tai daryti jis moka, bet čia teko brautis pro rankų mišką. Jame dažnai ir užstrigdavome.

– Rinktinei dėl NBA sutarties reikalų nepadėjo Jonas Valančiūnas. Kiek jis būtų galėjęs pakeisti situaciją finale?

– Manau, būtų pakeitęs. Trenerių štabas matė, kad po krepšiu turime pranašumą ir neabejoju, jog buvo nurodęs tai išnaudoti. Stringant Domui, puolimą šiek tiek išjudino Donatas Motiejūnas, pataikęs keletą dvitaškių. Tačiau Jono įtaka būtų kur kas didesnė. Jo atletiškumą sunku atlaikyti bet kuriam varžovui, Puerto Rikas – ne išimtis.

– Kaip vertinate visą rinktinės olimpinėje atrankoje nueitą kelią?

– Iki finalo jis nebuvo blogas. Buvo keletas tikrai gerų rungtynių. Tačiau vis tiek viskas galiausiai susiveda į lemiamas rungtynes, kurios mums visiškai nesusiklostė.

Rimantas Grigas / ltu.basketball nuotr.

– Lietuvos krepšinio pasididžiavimu ilgus dešimtmečius buvusi vyrų rinktinė praleis jau antrą olimpiadą iš eilės. Ar galima tai vadinti lietuviško krepšinio tragedija?

– Jei vien tik keiksime rinktinę ir kursime tragediją, nieko gero nebus. Turime nuryti šitą karčią piliulę ir išmokti pamokas. Tik pasidarę tinkamas išvadas galime išlipti iš šitos duobės. Akivaizdu, kad krepšinis vystosi įvairiuose regionuose, ne tik Europoje. Tad ir mums teks pasitempti. Pažiūrėkite, kaip atrankos barjero neįveikė latviai, akivaizdžiai nusileidę Brazilijai. O juk jie atrankos turnyrą rengė namuose. Į olimpiadą nepateko ir slovėnai, tad konkurencija dabar yra milžiniška. Mums ją taip pat reikės atlaikyti. Žaisdami puse jėgos mes jau nelabai ką galime įveikti. Turime ne tik atiduoti visas jėgas, bet ir tikėtis sportinės sėkmės.

– Galbūt atėjo laikas pagaliau pripažinti, kad Lietuvai neužtenka savų žaidėjų talento ir į rinktinę pasitelkti legionierių, kaip daro daugelis mūsų konkurentų?

– Tarkime, slovėnai ne pirmą kartą pasikviečia aukštaūgį (Mike’ą Tobey šiame cikle pakeitė buvęs žalgirietis Joshas Nebo). Mums tokios pozicijos žaidėjų nereikia. Opiausios mūsų problemos – gynėjų linijoje. Čia integruoti užsienietį yra sunkiau, nes mes žaidžiame protingą taktinį krepšinį. Aišku, toks siautulys gal vienas kitas rungtynes ir pagyvintų, bet ar legionieriaus duodamos naudos būtų daugiau nei žalos komandai? Viena vertus, atimtume vietą iš gabaus lietuvio, kuris nežais rinktinėje. Kita vertus, kiek šis pirkinys kainuos? Net jei ir rastume tokį, kurio meistriškumas atitiktų mūsų lūkesčius, neaišku, ar viskas nesibaigtų taip pat liūdnai kaip ir slovėnams.

Atrankos finalas

Lietuva–Puerto Rikas 68:79 (19:19, 16:20, 15:23, 18:17).

Lietuva: R. Jokubaitis 16 (2/3 trit.), D. Sabonis 10 (5/8 dvit., 9 atk. kam., 4 rez. perd., 2 blok., 4 kld.), M. Grigonis (2/6 trit., 7 atk. kam., 6 rez. perd.), D. Motiejūnas ir E. Ulanovas (6 atk. kam., 4 rez. perd., 5 per. kam.) po 8, A. Butkevičius 7 (1/7 trit.), M. Kuzminskas 6, L. Lekavičius 5.

Puerto Rikas: Jose Alvarado 23 (5/8 dvit., 4/6 trit., 6 atk. kam., 4 kld.), Tremontas Watersas 18 (3/8 dvit., 3/9 trit.), Jordanas Howardas 12 (3/4 trit.).

Taiklumas. Dvitaškių 19/32 (59 proc.) ir 18/33 (55), tritaškių 6/28 (21) ir 12/25 (48), baudos metimų 12/16 (75) ir 7/9 (78). Atkovoti kamuoliai 31 ir 31, klaidų 12 ir 12, perimta 11 ir 7, rezultatyvių perdavimų 21 ir 12.