D. Maskoliūnas apie R. Seibučio galimybes padėti vasarą: dabar duokime jam atsigauti

Strategas pasidalijo mintimis, kaip paskutiniu metu sprendė sudėties klausimą, kaip ketina ruošti komandą ir kokia yra Renaldo Seibučio situaciją.

Lietuvos rinktinės gynėjui R. Seibučiui buvo atlikta operacija, dėl kurios jis šį sezoną nebežais. Trenerio buvo paklausta, ar R. Seibutis gali spėti pasveikti iki birželį vyksiančios olimpinių žaidynių atrankos.

„Savo akimis mačiau, kokio dydžio dvi išvaržas jam išoperavo. Nelabai šiuo momentu galvoju. Visų pirma, duokime jam atsigauti fiziškai. Dabar galvoti apie rinktinę yra anksti. Žmogui reikia paprasčiausiai išsigydyti, pasveikti“, – sakė D. Maskoliūnas.

– Arnas Butkevičius sirguliavo, jo šiandien nėra rinktinėje. Kada jis galės prisijungti?

– Jis vakar Klaipėdoje lankėsi procedūrose, vakare jau nebeturėjo temperatūros, sakė, kad jaučiasi gerai. Arnas dabar yra pakeliui į Vilnių ir vakare bus treniruotėje.

– Rinktinėje yra ir Virginijus Mikalauskas, o apie jį nieko nebuvo pranešta. Ar jis atvyko pagelbėti rinktinei, ar dirba su Donatu Motiejūnu?

– Jis dirba su D. Motiejūnu.

– Lauryną Birutį gerai pažįstate. Kokia yra jo forma?

– Kiek stebime jį Prienų komandoje, tai žaidžia solidžiai. Iš pradžių buvo abejonių dėl jo kojų, nes buvo tiek iškamuotas, išgyvenęs. Kiek žinome, medikai nuolat jį seka ir viskas yra gerai. Bet žaidžiant Prienuose demonstruoja gerą krepšinį. Matosi, kad yra sustiprėjęs, raumenų daugiau užsiauginęs. Manau, kad bus reikalingas ir mums padės.

– Kiek sumaišties įnešė tai, kad žaisti negalės Evaldas Kairys, kuris yra kitokio stiliaus centras nei L. Birutis?

– Net nežinau, kaip pasakyti, ar daug sumaišties įnešė. Taip, jie truputėli skirtingi, bet žinojome, kad negali Echodas, o pasikalbėję su Dainiumi nusprendėme, kad ir Evaldui reikia leisti atsistatyti. Jeigu jis nėra geriausios formos, tai mums negalėtų padėti. Geras šansas pasirodyti Laurynui.

– Laiko mažai, tad kokie pagrindiniai akcentai pasiruošimui rungtynėms?

– Turėjome pirmąją treniruotę ir ją paskyrėme puolimo bei gynybos schemoms. Viskas buvo minimaliai, jie nėra robotai ir mes negalime duoti visą informaciją. Bandome kažką išmokti ir įsisavinti. Vakarinėje treniruotėje tai išbandysime žaisdami penki prieš penkis. Tokiu rimtu treniruotėms ir rytoj, o po to vyksime į rungtynes.

– Pamainos susižeidusiam Deividui Gailiui neieškojote?

– Ne, neieškojome. Sužinojus pirmadienį, kažką ekstra kviestis nematėme tikslo. D. Gailius demonstruoja gerą krepšinį, gerai žaidžia. Jis būtų buvęs stiprus rotacijos žaidėjas.

– Susitiksite su Belgija ir Čekija. Kokios jų stiprybės ir grėsmės?

– Apie čekus dar negaliu daug pakomentuoti, o belgai turi daug jaunų ir energingų žaidėjų. Jie ir gynyboje labai agresyvūs, mėgsta bėgti, gerai lipa ant lentos. Žaidžia agresyvų, puolamąjį krepšinį. Turime kelias jų rungtynes ir praėjusio FIBA lango ir pasižiūrėsime, nes didžioji dalis žaidėjų bus ta pati.

– Praėjo pirmoji jūsų treniruotė, kaip pats jaučiatės?

– Jaudulio nebuvo, treniruotė kaip treniruotė – jaučiuosi gerai. Aš juos visus pažįstu daug metų ir man nėra kažko naujo. Ir jie mane žino, ir aš juos žinau, visą trenerių štabą žinau.

– Kiek pačiam keista būti rinktinėje, o ne su „Žalgiriu“ ruoštis rungtynėms su „Baskonia“?

– Taip, kažkiek yra keista, nes buvome įsivažiavę į Eurolygos ritmą. Dabar nereikia žiūrėti „Baskonia“ video, nereikia galvoti. Bet mintimis esu ir ten, ir ten. Taip greitai neišsivalo.

– D. Motiejūnas iš rinktinės krepšininkų yra ilgiausiai nežaidęs. Kaip jis dabar atrodo?

– Kol kas apie tai sunku kalbėti, bet mes prieš treniruotę ir kalbėjome, kad jis vienintelis neturi žaidybinio ritmo. Visi kiti rungtyniauja savo klubuose ir žaidžia tikrai gerai. Išskyrus Mantą Kalnietį, nes tik kartą per savaitę žaidžia (juokiasi). Pirmoji treniruotė buvo be kontakto, tai sunku kažką spręsti. Kiek kalbėjome su Donatu, jis jaučiasi gerai.

– Kiek tokioje rinktinėje, kuri susirenka ir tuoj pat žaidžia, yra svarbūs senbuviai?

– Jie yra senbuviai, nors atėjus naujam treneriui šis žodis skamba kitaip. Faktas, kad aš juos pažįstu, jie yra visi žaidę ir su Jonu Kazlausku, su kuriuo dirbome. Senbuviai yra labiausiai patyrę, komandos lyderiai. Bet aš jų neakcentuoju, mes stengsimės žaisti komandinį krepšinį. Sunku žaisti su 12 krepšininkų, bet norėčiau, kad 10-12 iš jų turėtų savo vaidmenį ir būtų patenkinti sužaidę rinktinėje.

– Ar žaidėjams sakėte, kokia bus jūsų filosofija?

– Mes vakar turėjome susirinkimą, daugmaž pakalbėjome, kaip norime žaisti. Jie nėra robotai, o aš – ne vunderkindas, negaliu per kelias dienas padaryti tai, ką mes savo klube darome per 10 mėnesių. Tai yra neįmanoma.