„Žalgirio“ plaukimo akademija: baseino lankymas nėra lygus mokėjimui plaukti

Vieningas gebėjimo plaukti matuojamas įvertis nėra apibrėžtas nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje. Vienos šalys labiau orientuojasi į sportinį plaukimą, kitos – į būtinus išgyvenimo įgūdžius, tokius kaip plaukimas su drabužiais, veiksmai panėrus po vandeniu, išsilaikymas vandens paviršiuje, pagalbos kvietimas ar gelbėjimas.

„Baseino lankymas nėra lygus mokėjimui plaukti. Sėdėjimas burbulinėje vonioje ar saunoje nėra baseino lankymas, – sako „Žalgirio“ plaukimo akademijos ir „Žalgirio“ arenos baseino vadovas Emilis Vaitkaitis. – Viena iš kelių skendimų priežasčių yra savo jėgų pervertinimas arba įvairių plaukimo mokymo įstaigų suteikiama iliuzija apie gebėjimą plaukti bei aplinkos sąlygų neįvertinimas. „Žalgirio“ arenos baseinas kartu su „Žalgirio“ plaukimo akademija imasi lyderystės ir sako: mokančiu plaukti save gali laikyti asmuo, gebantis nuplaukti 400 metrų arba vandens paviršiuje išsilaikyti bent 8 minutes.“

Jam antrina ir „LTU Aquatics“ mokymo plaukti programos koordinatorė ir „Žalgirio“ plaukimo akademijos vyr. trenerė Milda Šeibokaitė.

„Nežinau, ar visi tėveliai pastebėjo, bet nei mūsų akademijos, nei visuotinėje antrokų mokymo plaukti programoje dalyvaujantys vaikai negauna pažymėjimo, kuriame yra pažymima, kad vaikas moka plaukti. Pažymėjimuose yra pažymimi atskiri gebėjimai, kuriuos vaikas įgijo programos metu. Dažnai tėvams yra geriau žinoti, kad jų vaikas nemoka plaukti nei atvirkščiai. Tokiu būdu tėvai supranta, kad reikia papildomai skirti laiko ir resursų, tam, kad jų vaikas iš tikrųjų mokėtų plaukti“, – teigia M. Šeibokaitė.

Nors plaukimas – vienas svarbiausių įgūdžių tiek suaugusiems, tiek vaikams, realybėje kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o šiltuoju metų laiku nuskęsta dešimtys žmonių. Vos 6 proc. lietuvių teigia plaukimo mokęsi profesionaliai, o šalyje vis dar populiariausia savarankiškai arba šeimos narių pagalba šį įgūdį lavinti gamtoje. Vis dėlto, ekspertai atkreipia dėmesį: plaukti reikėtų mokytis padedant profesionalams visus metus, kad vasarą vandens telkiniuose tiek vaikai, tiek suaugusieji jaustųsi užtikrinti, o nutikus nenumatytai situacijai vandenyje išliktų ramūs.

Gali išgelbėti kriziniu atveju

Vaikams plaukimo įgūdžiai itin naudingi, nes skatina psichosocialinį ir kognityvinį vystymąsi, lavina ištvermę, pusiausvyros laikymą ir lankstumą, stiprina vaiko pasitikėjimą savimi bei gelbsti nuo perkaitimo šiltuoju metų laiku. Siekiant išvengti vasaros maudynių metu kylančių pavojų ir paskatinti pramogautojus būti bendruomeniškus nelaimės atveju, plaukimo akademijoje vykdomos edukacijos darželiams ir mokykloms „Saugus vanduo“. Vaikai ir jaunuoliai supažindinami su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, mokomi praktinių išgyvenimo įgūdžių bei kaip elgtis, nutikus nelaimei jiems patiems arba besimaudantiems drauge.

„Negana to, vaikai plaukdami išmoksta tinkamo elgesio vandenyje bei nepanikuoti ištikus kritinei situacijai, o tai gali išgelbėti gyvybę. Akademijoje dirba 12 profesionalių ir ilgametę patirtį turinčių trenerių komanda, padedanti vaikams įveikti vandens baimę, išmokti plaukti bei patobulinti turimus plaukimo įgūdžius“, – prideda E. Vaitkaitis.

O kad saugūs vandenyje būtų tiek jauni, tiek suaugę, birželį startavo nemokamos saugaus elgesio vandenyje edukacijos, skirtos visiems baseino lankytojams, „Pasitikrink, ar neskęsti!“. Edukacijos metu dalyviai gali ne tik pasitikrinti savo išgyvenimo vandenyje įgūdžius, bet ir mokytis plūduriavimo technikų, ką daryti skendimo atveju, kaip suteikti pagalbą sau ir kitam, kaip elgtis, įkritus į vandenį su rūbais, bei kokie aplink esantys objektai gali pasitarnauti kaip gelbėjimosi priemonės.

„Dar tik vasaros pradžia, o jau kaitri saulė kviečia atsigaivinti vandens telkiniuose. Tad saugiai jaustis vandenyje bei gebėti suteikti pagalbą įvykus nelaimei, turi tiek mažas, tiek didelis žmogus. O tuo pačiu norime ir skatinti žmones rūpintis savo sveikata, stiprinti fizinį pasirengimą bei įgauti vertingų žinių, kurios leis mėgautis vandens pramogomis saugiai“, – mano baseino vadovas.

Plaukimo akademiją gali lankyti ne tik vaikai nuo 5-erių, bet ir suaugusieji, kurie nori tobulinti plaukimo techniką arba išmokti plaukti. Mokymų plaukti metu atliekami kvėpavimo pratimai, mokomasi taisyklingos kūno padėties, gulėjimo vandenyje, įvairių plaukimo technikos elementų, šuolių į vandenį, nėrimo į gylį bei saugaus elgesio vandenyje taisyklių. O norintys pagerinti jau turimus įgūdžius, gali fokusuotis ties plaukimo būdų lavinimu, fizinės ištvermės didinimu, pirmosios pagalbos suteikimo bei skęstančiųjų gelbėjimo pagrindų mokymusi.

Galimybės vandens sportu užsiimti profesionaliai

Šiuo metu „Žalgirio“ plaukimo akademijoje treniruojasi 889 auklėtiniai – vaikai, paaugliai ir suaugusieji, o kitą sezoną planuojama, kad akademijoje treniruosis per 1100 narių bei bus suformuotos 93 mokymo plaukti ir plaukimo tobulinimo grupės.

Pirmoje liepos pusėje planuojama vykdyti atvirą atranką į meistriškumo grupes, kurioje galės dalyvauti ir kitų mokyklų bei akademijų jaunieji plaukikai, norintys plaukimu užsiimti profesionaliai.

„Jau nuo rudens bus formuojamos sportinės grupės, kuriose plauks gabiausi ir daugiausiai ryžto turintys vaikai. „Žalgirio“ vardas asocijuojasi su sportiniais pasiekimais, o tai įpareigoja skatinti jaunąją kartą domėtis bet kokiu profesionaliu sportu – ar tai būtų krepšinis, futbolas ar plaukimas. Planuojame, kad šias grupes link olimpinių pasiekimų ves „Žalgirio“ plaukimo akademijos treneris Tadas Duškinas, kuris šiuo metu padeda Rūtai Meilutytei sėkmingai pasiruošti Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms“, – priduria E. Vaitkaitis.

2022 m. atidarytas 50 m ilgio Olimpinis arenos baseinas atitinka „World Aquatics“ reikalavimus, todėl jame gali vykti pasaulinio lygio plaukimo varžybos, o 25 m baseinas skirtas specialiai mokymosi reikmėms.